2026.08.06 16:25
Pranešimas žiniasklaidai
Kraupus įvykis Avižieniuose, kai moteris buvo mirtinai sužalota buvusio sugyventinio, sukrėtė Lietuvą. Kaip visada po tokių tragedijų, viešojoje erdvėje pasigirsta choru skambantys reikalavimai dar labiau griežtinti įstatymus, labiau bausti vyrus, neva smurtą patiria tik moterys, o Lietuvos vyrai – baisiausi smurtautojai.
Tačiau šioje istorijoje slypi viena esminė, nepatogi detalė. Vos išvakarėse vyrui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje (SAA) orderis dėl psichologinio, ne fizinio, smurto.
Šis faktas verčia užduoti radikalų, bet būtiną klausimą. Ar nuo 2023 metų liepos veikiantis SAA orderis tikrai yra išgryninta prevencijos priemonė, sauganti gyvybes? O gal tai – uždelsto veikimo bomba, biurokratinis mechanizmas, kuris nesprendžia giluminių problemų, bet tampa manipuliacijų įrankiu ir žiauriu katalizatoriumi.
Laikas garsiai prabilti apie antrąją, nematomą šios sistemos pusę – vyrus, kurie tapo aklu valstybės taikiniu.
Konflikto anatomija- dviejų asmenų dvikova ir psichologinis teroras
Buitinis konfliktas niekada negimsta vakuume – tai dviejų asmenų sukurta problema. Kriminologinėje ir psichologinėje literatūroje jau dešimtmečius pripažįstama „lyčių simetrija“ situaciniame poros smurte. Partneriai beveik vienodu dažnumu inicijuoja konfliktus, naudoja emocinį šantažą, manipuliacijas ir agresiją.
Vienintelis vyro „pranašumas“ šiame toksiškame dviejų žmonių žaidime dažniausiai yra tik fizinė jėga ir stotas.
Moterys kur kas dažniau naudoja rafinuotas, sunkiai įrodomas smurto formas: nuolatinį žeminimą, provokacijas, manipuliavimą vaikais, totalią finansinę ar socialinę kontrolę ir sekinantį emocinį terorą. Vyro psichika turi ribas.
Kai po mėnesius trukusio psichologinio smurto vyras pakelia balsą, trenkia kumščiu į stalą ar tiesiog bando atsitraukti nuo isteriškai rėkiančios partnerės – spąstai užsitrenkia.
Sistema nemato priešistorės. Psichologinė smurtautoja akimirksniu tampa oficialia, valstybės ginama auka.
Algoritmas be veido: „Kas pirmas paskambino – tas teisus“
Pagal Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą tvarką, policijos pareigūnai, atvykę į šeimos konfliktą, vadovaujasi pavojaus rizikos vertinimo kriterijais. Skamba profesionaliai, bet realybėje tai primena cinišką konvejerį.
Atvykę pareigūnai neturi laiko tapti šeimos psichologais ir nesigilina į situacijos esmę ar abipuses provokacijas. Galioja nerašyta taisyklė: kuris iš partnerių pirmas surenka Bendrojo pagalbos centro numerį ir dramatiškiau nupasakoja situaciją, tas tampa auka. Užtenka gauti teigiamus atsakymus į kelis formalius klausimus („ar asmuo šaukė?“, „ar jaučiate baimę?“), ir vyrui duodama 15 minučių susikrauti daiktus.
Be teismo, be realių įrodymų, be galimybės apsiginti jis yra išmetamas iš savo namų. Kur jis nakvos, ką valgys, kaip išsiskalbs drabužius, ar turės raktus nuo automobilio ir darbo priemones – valstybei visiškai neįdomu. Negana to, jei konflikto metu namuose buvo vaikai, jam 15 dienų uždraudžiama bet kokia komunikacija su jais. Asmuo yra išraunamas iš savo gyvenimo ir paliekamas gatvėje apkarpytais sparnais vien dėl formalaus „varnelės“ padėjimo.
Prevencija ar psichologinio spaudimo katilas?
Būtent čia prieiname prie esminės apsaugos orderio spragos, kurią puikiai iliustruoja tragedija Avižieniuose. Kai žmogus netenka bazinio saugumo – namų, yra atskiriamas nuo vaikų ir jaučiasi neteisingai nubaustas sistemos, kuri net neišklausė jo versijos, suveikia beviltiškumo jausmas.
Užuot deeskalavęs situaciją, neproporcingas orderio pritaikymas gali suveikti kaip žiaurus katalizatorius. Žmogus įstumiamas į kampą. Jei šeimoje tvyrojo ilgalaikė psichologinė įtampa, toks brutalaus valstybės jėgos aparato panaudojimas iš vienos pusės ne užkerta kelią konfliktui, o tampa paskutiniu lašu, iššaukiančiu neprognozuojamą afekto būseną.
Tobulas ginklas manipuliacijoms
Kur yra įstatymo spraga, atsiranda ir piktnaudžiavimas. Teisininkai vis dažniau pastebi pavojingą tendenciją: SAA orderis tapo legaliu ir nemokamu įrankiu manipuliacijoms, ypač prasidėjus turtiniams ar vaikų dalybų ginčams.
Kam vargti teismuose, jei užtenka išprovokuoti buitinį konfliktą, paskambinti į policiją ir sistema pati pašalins vyrą iš namų?
Tai tapo tobulu būdu greitai perimti būsto kontrolę, užkirsti kelią tėvo bendravimui su vaikais prieš pat skyrybų procesą ir sukurti „smurtautojo“ etiketę, kuri vėliau veiks kaip neatremiamas koziris teisme.
Skaičiai, demaskuojantys sistemą: beveik 50 proc. broko
Jei vis dar manote, kad vyrai aukomis tampa tik retais atvejais, pažvelkime į statistiką. Oficialūs Lietuvos policijos duomenys rodo, kad išduota per 46 000 orderių, ir net 85% jų nukreipti prieš vyrus.
Tačiau šokiruoja ne išduotų orderių kiekis, o jų apskundimo rezultatai. Oficialiais duomenimis, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų įgalioti pareigūnai panaikina net 46,4% apskųstų orderių, o apylinkės teismų teisėjai – 46,9 proc.
Tai oficialus valstybės pripažinimas, kad atlikus detalesnį tyrimą, beveik pusė visų orderių pripažįstami nepagrįstais. Tūkstančiai vyrų Lietuvoje buvo išmesti į gatvę ir apšaukti smurtautojais be jokio realaus teisinio pagrindo.
Kodėl apskundžiama tik apie 10% orderių? Nes per 15 dienų, kol vyras susiranda advokatą ir parengia skundą, terminas jau būna pasibaigęs, o žala reputacijai, sveikatai ir ryšiui su vaikais – jau padaryta.
Sociologai nuolat pabrėžia paslėptų nusikaltimų mastą, nes vyrai nepraneša apie smurtaujančias moteris dėl gėdos, lyčių stereotipų ir puikiai žinodami, kad iškvietę policiją rizikuoja patys būti išvežti su antrankiais.
Nebaigtas sprendimas
Deja, šiandien neturime realiai veikiančių valstybinių ar nevyriausybinių organizacijų, kurios išdrįstų ginti smurtą patiriančius vyrus. Sistemos ydingumas atsiskleidžia kiekviename žingsnyje: pradedant patruliuojančiais pareigūnais, kuriems trūksta kompetencijos aklai dalinant SAA orderius net nesant akivaizdaus smurto, ir baigiant neobjektyviais Specializuotos kompleksinės pagalbos centrais (SKPC), kurių darbas dažnai apsiriboja tik formaliu tų pačių policijos klausimų atkartojimu.
Visas šis institucinis absurdas patogiai laikosi ant vieno atgyvenusio stereotipo: moteris – visada auka, o vyras – automatinis smurtautojas. Tačiau realiame gyvenime konfliktą visada kuria du žmonės.
Kol valstybė to nepripažins ir toliau aklai vadovausis šia juoda-balta dogma, teisingumo neturėsime. Turėsime tik dar vieną įrankį „įteisintam“ susidorojimui.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
806
įdomu.
tik ar supranta pačios moterys, kad tai yra lazda su 2 galais?
aš čia nekalbu apie grėsme pačiai gauti peilį i pilvą, kas įvykio vakar tame kaime.
ir vyras turejo ten i savo namus lipti per langą, nes gudri moteris suspėjo pakeisti spyna, nors kaip suprantu namas buvo ne jos.
bet vyrai tiesiog nustos priimti į savo namus bet kokia moteri.
ir bus šimtai tūkstančių vienišų moterų, kurios naktį verks i pagalvę.
nes grėsme likti be turto ir atsidurti kalėjime per daug didelė.
o gal ir yra toks šio istatymo tikslas, sumazinti gimstamumą, ir kad žmonės liktų vienisi.
bet aišku tik tiek, kad bet kokiu atveju moteris , kuri taip pasielgs, visa likusį gyvenimą bus viena pati.
kriepities babenki.
Ne į savo namus. Tai yra aukos namai, sugyventinis apsigyveno. Daug kartų buvo prašytas išeiti
Negalima yra kalbėti apie vyrų fizinį smurtą prieš moteris, kol nekalbame apie moterų psichologinį smurtą prieš vyrus!
ir dar nėra paminėta.kad dažnai moterys detaliai suplanuoja skyrybas iš anksto, išnagrinėja istatymus, tariasi su draugėmis,
kol vyras nuo ryto iki vakaro dirba, kad išlaikyti šeimą.
ir tuomet pačios provokuoja konfliktus, surenka liudytojus ir tt.,
bet už viska tenka mokėti, už klasta, šeimos sugriovima ir svetimo turto grobima mokėti reikia kraupia kaina, kaip iš šiuo atveju.
ir netgi jei moteris lieka fiziškai sveika, ir vyras išeina su ubago terba, iš savo namų, mokėti reikia dešimteriopai,
vyrai iš principo nera kvaili, ir gandas eina greitai, tokios moterys visa likusį gyvenimą lieka vienos pačios, niekas nebenori ateiti ir padėti, nors ir kas būtų,
ypač kai laikas toks dabar, nezinai kas bus rytoj ir ko laukti,
ir stiprus vyras namuose greitai gali būti vienintelis moters gyvybės garantas.
Super straipsnis. Sudėlioti visi argumentai, puikiai atskleistas valstybės valstybinis smurtas prieš vyrus.
Manau valstybės smurtas prieš šeimas atiminėjant vaikus, bei smurtas prieš vyrus yra ne atsitiktinumas – taip tikslingai vykdoma šeimų ardymas valdžioje esančių švabomasonų statytinių. Manau tikslingai yra kuriami įstatymai, bloginantys šeimos gyvenimo aplinką ir kenkiantys šeimoms.
Moterims, kurios yra tokių įstatymų leidėjų yra gundomos apvogti vyrus ir išdraskyti savo šeimas, siūlau pagalvoti 7 kartus prieš patikint švabomasonų statytiniais ir bandantt pasinaudoti jų siūlomomis nelegalaus praturtėjimo galimybėmis pasisavinant vyrų turtą. Siūlau pamąstyti, kas laukia vėliau. Išsiskyrusi moteris, viena auginanti vaikus materialiai labai stipriai pablogina savo finansinę situaciją. Po skyrybų moteris su vaikais dažnai atsiduria ant skurdo ribos dėl ko daliai moterų atsiranda padidinta rizika prarasti netgi savo vaikus, tai pačiai valstybei juos atimant dėl vaikų pablogėjusios materialinės padėties.
Esu tos nuomonės, kad moterys, kurios dergia savo vyrus vaikų akyse, neturi būti mamomis aplamai. Dergiančios tėvų autoritetą vaikų akyse, šios neadekvačios moterys net nesuvokia kokią žalą jos daro savo pačių vaikams, luošiną jų sąmonę, savivertę, saugumo pasitikėjimo jausmą, ardo jų būsimas šeimas, savivoką (išsiskyrusiose šeimose žymiai padidėja netradicinės seksualinės orientacijos) ir t.t
Besirūpinanti savo vaikais mama turėtų stengtis išlaikyti vaikui teigiamą tėvo įvaizdį net ir tokiu atveju jei ji pati nesutaria su vyru.
Vaiko sąmonėje yra be galo svarbus teigiamas tėvo įvaizdis.
Nesuprantu kaip diskusija perėjo prie smurto prieš vyrus jeigu buvo nužudyta moteris vaiko akivaizdoje, perrėžta gerklė, daugybė dūrių…
Atsakymas į tamstos klausimą, kodėl diskusija nuo smurto prieš moteris perėjo prie diskusijos apie smurtą prieš vyrus, yra straipsnyje.
Straipsnyje rašoma, kad yra pripažinta, kad konfliktus ir agresiją kelia abi pusės vienodai (po 50 procentų), tačiau vyrų šalinimas iš namų sudaro net 85 procentus visų šalinimų.
Ir tai yra neteisinga.
Tai yra valstybinis smurtas prieš vyrus.
Taip pat paskaityk, tamsta, straipsnio pradžią, kurioje yra pasakyta, kad prieš pat mirtimi pasibaigusį konfliktą, vyras buvo išvytas iš savo namų dėl psichologinio smuto.
Kyla klausimas, kodėl vyras dėl psichologinio smurto yra išvaromas iš savo namų, o moteris dėl psichologinio smurto nėra išvaroma iš savo namų?
Ar manote, kad moteris nesmurtauja psichologiškai?
Kada girdėjote atvejį, kad moteris dėl savo vykdomo psichologinio smurto būtų išvaryta iš namų?
Tokių atvejų, kad moteris būtų išvaryta iš namų būna tik 15 procentų. Vyrų išvarymo iš namų atvejų būna 85 procentai.
Tai akivaizdus neteisingumas.
Šis vyras patyrė ne tik moters, bet ir valstybės bei policijos smurtą, kuris akivaizdu ir matomai pasijuto užspeistas į kampą dėl ko galimai patyrė afekto būseną, pyktį, baimę, neapykantą, kuri visiškai impulsyviai užvaldo žmogų, aptemdo sąmonę, dėl kurios ženkliai sumažėja gebėjimas valdyti savo veiksmus.
Faktiškai leftistai, ir feministės, sustatyti mūsų valdžioje bei sukūrę nebaudžiamumo aplinką smurtaujančioms moterims ir vykdantys valstybinį smurtą prieš vyrus, neša didelę dalį kaltės dėl šios žmogžudystės.
PALAIKAU . TAIKLIAI …
Labiau nei kvailas straipsnis, kažkaip bandoma teisinti tą vyrelį ale va išprovokavo, tačiau faktas moteris negyva, o jis gyvas. Dar iki įsikišant policijai jis turėjo tepti slides, menkiausia moters ne pagarba ir tavęs jau nėra šalia, ar moteriai reikia tavęs sprendžia ji, jei ji jau nebegerbia tavęs tu ne autoritetas jai tai ko tu dar tūnai pas ją? kaip anas manė išspręsti pagarbos ir autoriteto sau klausimą? Tipo duoti į snukį? Na suklydo vyrelis, lėtas, sunkiai daeina, moteriška iškvietė policija ji jį išmetė laukan, nu tai ir eini ten kur tave myli ir gerbia, o ir laukia. Smurtas neįmanomas jei vyras savo autoritetą ir pagarbą laikys svarbiausiu ir pirmoje vietoje.
bet kokiu atveju reikia išklausyti abi pusės.
tuomet visi ir zagteles.
o tas vyras papjovė tą moterį, ir dure peiliu sau.
niekas nedaro to iš gero gyvenimo.
Na tai taip, tačiau aš ne pasekmių šalinimo šalininkas, o prevencija pirmiau, jei vyras neužima pozicijos ale, o tai moteriška pusė, ir jei jis seks išlaikyti autoritetą, bei neprarasti pagarbos, iki tokių ale „rasborkių” niekada nedaeis, tačiau ir moteris gali puldinėti, tai ir yra jei moteris pati kelią agresiją, vyras tepa slides, tokie santykiai neturi perspektyvos, nereikia laukti polocijos ar įrodinėti, kad ne kupranugaris, jei moteris nenori kam ką įrodinėti?
Jei moteriai staiga ima nebepatikti jos vyras, tai tegul ji pati susirenka savo daiktus ir tepa slides.
Tačiau matome vaizdą, kad jei moteriai ima nebepatikti jos vyras, tai ji ne pati pasitraukia, bet bando iš namų šantažu ir manipuliacijomis, kaip aprašyta šiame straipsnyje, išgrūsti vyrą iš namų bei užvaldyti jo turtą bei vaikus.
Vyras neturi būti moters emocinių nuotaikų įkaitas, kuris kaip šuniukas jei vieną dieną moteriai yra nuotaika, bėgtų prie moters, kitą dieną kuomet jai nėra nuotaikos, tai jis sliūkintų šalin.
Moteris gal ir daug ką sprendžia namuose, tačiau teisingumu besiremdamas raudonas linijas turi nubrėžti vyras.