2026.08.06 18:20
Foto: Joe Rogano laidos „YouTube“ kadras
Pasaulis sparčiai artėja prie civilizacijos kryžkelės taško, kurio pabaiga nulems visos žmonijos ateitį. Žinomas filosofas Nikas Bostromas (Nick Bostrom), pasisakydamas populiarioje Joe Rogano tinklalaidėje, įspėjo, kad JAV ir Kinijos lenktynės dėl dirbtinio superintelekto vyksta tokiu tempu, jog iki „kažko beprotiško“ galbūt liko vos apie ketverius metus.
Žmonijai lieka vis mažiau laiko suvalgyti kylančias grėsmes, o pasirinkimo laisvė tarp visiško išnykimo ir absoliutaus klestėjimo tampa kaip niekad apčiuopiama.
Pasak N. Bostromo, artimiausia ateitis gali pasukti dviem visiškai skirtingais scenarijais.
Pirmasis – pesimistinis – rodo grėsmę, kad nesuderintas su žmogiškomis vertybėmis Dirbtinis intelektas gali „nueiti nuo bėgių“ ir veikti visiškai priešingai mūsų interesams. Tokiu atveju visuomeniniai bei politiniai institutai subyrės, o žmonija praras bet kokią kontrolę savo likimo likimo atžvilgiu.
Antrasis scenarijus žada visišką utopiją – „postinstrumentinės“ gausos ir materialinės gėrovės pasaulį. Šiame pasaulyje dirbtinis intelektas perima visą fizinę ir intelektualinę rutiną, visiškai išnaikindamas skurdą bei įvesdamas visuotinio bazinio pajamų lygio ekonomiką.
Žmogus yra atleidžiamas nuo prievolės dirbti, o prieiga prie pažangiausių medicinos technologijų ir gėrybių tampa universali.
Prasmės krizė ir naujas žvilgsnis į vertybes
Net ir pasiekus materialinį rojų, iškyla gili egzistencinė krizė – prasmės praradimas. Kai išnyksta bet kokia būtinybė kovoti už išlikimą, o reikalingas žinias galima tiesiog įsikelti tiesiai į smegenis, tradicinis darbas ir pasiekimai akimirksniu praranda savo vertę.
Visuomenei privalės skubiai perstatyti savo kultūrinį kodą, išmokti gyventi nesibaigiančio laisvalaikio sąlygomis ir susirasti naujus orientyrus visatos taisyklėms pasikeitus.
Vis tik, filosofas šiame lūžyje mato ir pozityvių galimybių. Nuolatinių kasdienių rūpesčių atsikratymas leis žmonėms pastebėti tai, kam jie iki šiol buvo akli – estetiką, dvasingumą, tradicijas ir protėvių išmintį. Įnirtingą kovą už išlikimą pakeis žaidimai, kūrybinės paieškos ir vaikiškas smalsumas, tik jau civilizaciniu mastu.
Darbo rinkos pokyčiai neišvengiamai privers perkrauti švietimo sistemą. Pramoninės epochos modelis, ruošęs paklusnius sraigtelius organizacijoms, galutinai subyrės, o įvairūs diplomai neteks galios. Atsiras milijonai išsilavinusių, bet profesinio darbo lauko neturinčių jaunuolių, kurie gali tapti galinga politine jėga.
Naujasis ugdymas privalės ruošti ne nurodymų vykdymui, o menui gyventi: prasmių paieškoms, kūrybai, sportui, draugystei ir kritinio mąstymo brandai.
Biologinis ribotumas ir moralinės dilemos
Gilioji transformacija palies pačią biologinę bei moralinę žmogaus prigimtį. Dabartinė biologija taps tikru „butelio kakleliu“, todėl žmonėms teks keistis per genetines manipuliacijas arba sąmonės perkėlimą, norint suspėti paskui tobulėjantį intelektą. Pergalė prieš senėjimą atvers galimybę gyventi tūkstančius metų ir kaupti amžiną išmintį.
Kartu iškils sudėtingi etiniai klausimai: ar verta genetiškai „išjungti“ godumą, melą bei agresiją? Jeigu eliminuosime kančią ir primityvius instinktus, pati egzistencija gali tapti visiškai nublukusi, tarytum be skonio, kadangi didžioji dalis meno ir žmogiškosios didybės istoriškai rėmėsi būtent išgyventu skausmu ir kova.
Greta to paaštrės pasirinkimas tarp fizinės realybės ir virtualių simuliacijų. Technologijoms pasiūlius už tikrovę kur kas ryškesnes patirtis, milijonai individų gali visiškai užsidaryti virtualiuose pasauliuose. N. Bostromo nuomone, laisvė rinktis privalo išlikti: vienas norės sklandyti skaitmeninėse viršūnėse, o kitas – pėsčiomis lipti į realų kalną.
Apibendrindamas N. Bostromas nurodo, kad bendrojo dirbtinio intelekto atsiradimą iškart lydės „intelektualinis sprogimas“, kurio metu pats DI imsis kurti dar tobulesnes savo versijas.
Bandymai dirbtinai pristabdyti šį procesą kelia didžiulę rizikų – stabdymas gali atvesti prie branduolinio konflikto arba visiško biurokratinio paralyžiaus. Pagrindiniu uždaviniu lieka ne stabdymas, o pusiausvyros paieška, judant į priekį su maksimaliu saugumo užtikrinimu.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
2 159
Di – tai tik žmogaus atspindys. Jis analizuoja tik tai, ką žmogus skelbia bendrame informatoriume. Kuo mažiau bet kokios kontrolės, tuo daugiau visokių bjaurysčių, kuriose mes patys ir užspringsime
DI suformuotas ir išmokintas būti „l.gudriu” naudojant bendrą žmonijos (asmeninę) patirtį, kuri metų metais žmonės kėlė į viešą internetą. Visu tuo pasinaudojo komercinės firmos, sukūrusios DI, bandančios jį sužmoginti, nevadinančios jo tiesiog algoritmais, bet atseit „intelektu”, kuris ko ne savarankiškas ir tuoj valdys žmoniją. Ar neturėtų šios firmos mokėti gyventojams, valstybėms nustatytą mokestį už tai, kad kopijavo viešoje erdvėje esančią informaciją, vaizdus ir dabar teikia mokamas DI paslaugas tiems patiems žmonėms? Kažkoks apgaulingas pasinaudojimas žmonių patirtimi gaunasi be jokio atsiskaitymo už tai.
Pritariu 100 proc. DI firmos turėtų mokėti už informacijos kopijavimą ir platinimą, iš kurio jos uždirba pinigus.
DI yra toks pat oro burbulas,kaip žaliasis kursas. Ateityje jis subliukš, kai sukišti į jį finansai nepasiteisins.
Grėsmė, dėl DI, reali, nes yra (kosmose) civilizacijų, jo užvaldytų ir pražuvusių.
Prevencija paskutiniame straipsnio sakinyje: „…pusiausvyros paieška…” Reikia tobulėti ir patiems…
DI nėra sąmonė, o įrankis suprogramuotas žmonių, jis nei valdo nei užvaldo, jis tik atlieka jam pavestą užduotį. Tačiau yra buvo ir bus žmonių norinčių užvaldyti pavergti ir išnaudoti kitus, jie naudojo, naudoja ir naudos visus jiems prieinamus įrankius, tame tarpe ir DI. Dar iki internetų, Pc ir netgi automobilių, jau buvo bandoma užvaldyti kitus. Ar tai pavyko? Kol kas ne, tai nereiškia kad galime atsipalaiduoti, bet ir nereiškia, kad va dabar tai jau tikrai, nes ne visokie įrankiai ar visokios apgaulės tai lemia, o mūsų sąmonė, samoningumas, tai neleidžia piktavalių norams išsipildyti.
Kodėl nesutinku su Bostrom teiginiais, nes jis kalba lyg pasaulis stovėtų vietoje, o jeme tarsi kokie virusai visokie DI landžiotų. Tačiau taip nėra, pasaulis ne tik materija aplink mus, didžioji dalis tai mūsų mintys kaip mes tą materiją matome ir suprantame ir visas smagumas tame, kad mes tą požiūrį keičiame kada ir kaip tik norime, o ne pasaulis keičiamas, o mūsų mintys stovi vietoje.
Bostromas ignoruoja žmogiškąją raidą, adaptaciją ir kūrybiškumą.
Bostromo pasakojimo absurdiškumą – DI nėra svetimkūnis, o mūsų pačių kūrinys.
Tik ir aš galiu prisipažinti turiu bėdą, o tiksliau dvi – niekada nebuvau kosmose ir nepažįstu bei neturiu ryšių nei su vienu tų civilizacijų atstovų, tad rašau tik savo nuomonę, nes negaliu detaliai pakomentuoti tamstos teiginių.
Iš principo jus teisus, DI nėra sąmonė, tik įrankis, tik priemonė. Kaip ir ugnis, vanduo, vėjas. Ugnis pečiuje ar ant stogo?
Valdoma ar nevaldoma? Tame visa esmė. Tas pat ir su DI…
Taip problema ne dirbtiniame intelekte, o žmoguje, jo nore valdyti kitus, viešpatauti… Rusija šiai dienai – didžiausia žmonijos problema…
Didžiausia problema šiai dienai yra užnuodyti žmonių protai antirusiška propaganda. Nereikia nei DI ,o žmonės sukvailinti propagandos nemato kas dedasi visam pasaulyje. Vadinami vakarai surengė karą Ukrainoje,o ten ,sukvailinti žmonės, galvoja,kad kovoja už kažkokią mistinę nepriklausomybę. O Ukraina seniai parduota ir išsidalinta. Ir Rusija šito tikrai nenorėjo. Vieną kartą prabuskim ir pradėkim analizuot įvykius savo gal,o ne aklai klausyti propagandos.
Negi nesuvokiate, jog už visų karų slypi vakarai, o tiksliau JAV ir Izraelis? Rusija tiesiog užkibo ant jai mesto kabliuko.
Dėkoju „Lietuviui” ir Edvinui, už mano teiginio, dėl Rusijos, patvirtinimo.
Taip jie (Lietuvis,Edvinas) labai teisingai pastebėjo, tačiau užkibti ant vakarų kabliuko Rusijai, tai jau tendencija ir 1917 pasekmės dėl įsivėlimo į pasaulinį karą kur Prancūzija su Anglija prieš Vokietiją niekada nebūtų laimėjusi be Rusijos, ko pasekoje Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris, beje legaliu būdu, o Rusija išsiardė kaip imperija, ko pasekoje valdžia buvo užimta karinio perversmo būdu, nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus (tik 26%), kad būti išrinktais, išžudžius savus, t.y. bolševikus remenčius Kairiuosius eserus ir jūreivius (Kronštato sukilimas 1921), nes buvo reikalaujama laisvų rinkimų ir žodžio laisvės.
To pasekmės bolševikai išžudė ištisą sluoksnį žmonių, intiligentijos, mokslininkų, rašytojų ir t.t., kad pagal žudynių skaičių net Hitleris nervingai rūko šone. Paradoksas – Rusija dabar kovoja prieš tuos nusikaltimus kuriuos darė jos pačios žmonės anksčiau (religijų draudimas, kunigų šventikų šaudymas, trėmimas, už nuomonę šaudymas, trėmimas, ištisų regijonų marinimas badu, dėl nenoro paklusti, ištisų tautų rusinimas ir t.t..) O banderos susikūrė dėl bolševikų vygdomos politikos, kaip radikali pasipriešinimo jėga 1928-1929 metais. Ir tai tikrai jau ne vakarų darbeliai, o pačių Rusų tautos. Jie tam niekada nedavė vertinimo, tik istoriniai faktai, tad nenuostabu, kad kartoja viską iš naujo, nes negali suvokti kur melas kur tiesa pačios tautos viduje ir tai labai gaila, nes kaip tauta turi daug labai gerų savybių.
„Lietuviui“ ir Edvinui aš padėkojau už „avies kailio“ demonstraciją. Šis terminas iš Biblijos, kur kalbama apie „vilką avies kailiu“, kaip apie didžiausią blogį.
Suprantama, kad tai alegorija. Vokiškasis (trečiojo Reicho) fašizmas tebuvo paprastas „vilkas“, kuris žudė „kitus“ grobė jų teritorijas todėl, kad „tikriesiems arijams“ trūksta gyvybinės erdvės. Jokiomis geriečių aureolėmis nesidangstydami.
Tuo tarpu rusai, kaip tie „vurdalaki – pad vidam turistav…“ – anot Vladimiro Visotskio. Jie visą laiką tik geri. Ir Ribentropo – Molotovo pakto, slaptųjų jo protokolų, jie nepasirašinėjo. Antrąjį pasaulinį karą, suprask, pradėjo tik vokiečiai, be rusų dalyvavimo? Neužpuolė jie suomių 1939m., neaneksavo Pabaltijo šalių 1940 m…
Ir dabar, Ukrainą, suprask, siaubią ne jie, ne rusai – „Vadinami vakarai surengė karą Ukrainoje“ – Lietuvis.
Arba – „Negi nesuvokiate, jog už visų karų slypi vakarai, o tiksliau JAV ir Izraelis?“ – Edvinas
Dėkoju dar kartą už pademonstravimą, apie kokį „vilką avies kailiu“ kalbama Biblijoje.