infa.lt

Konteinerių laivas. REUTERS

Europos Sąjungos vyriausybės siekia iš esmės perrašyti vieną geidžiamiausių ir politiškai jautriausių Pramonės greitinimo akto (Industrial Accelerator Act) idėją. Vietoj plačios Europos Komisijos siūlytos „Pagaminta Europoje“ koncepcijos – siūloma įdiegti teisiškai tikslesnę sistemą, grįstą prekybos susitarimais ir konkrečių produktų prieiga prie rinkos, praneša „Politico“ leidinys.

Naujausias ES Tarybos kompromisas, kurį parengė pirmininkaujanti Airija, įveda naują „partnerio kilmės“ kategoriją. Ji leis tiksliai nustatyti, kada trečiųjų šalių produktai viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemoje gali būti prilyginti ES prekėms.

Skirtingai nei pradiniame plane, kur visi laisvosios prekybos partneriai būtų gavę vienodą statusą, naujasis projektas atsižvelgia į realius blokų įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijos Vyriausybės pirkimų susitarime bei atskiruose prekybos susitarimuose.

Tokiu būdu bandoma suvaldyti didžiųjų valstybių, tokių kaip Prancūzija, nerimą, kad prieiga prie Europos rinkos per plačiai atsivertų net iki 80-ties pasaulio šalių.

Didesnė valstybių kontrolė ir terminų poslinkiai

Tarybos kompromisas numato, kad trečiųjų šalių įtraukimas ar šalinimas būtų reguliuojamas įgyvendinimo aktais. Tai suteiktų ES valstybėms narėms oficialų balsą vertinant, ar šalyse-partnerėse taikomas abipusiškumas, taip pat reaguojant į tiekimo grandinių saugumo grėsmes.

Įstatymo projekte taip pat atsiranda papildomi saugikliai pramonės sektoriui:

Plieno kilmė: Įvedama „lydymo ir išliejimo“ (melt and pour) taisyklė, sugriežtinanti plieno kilmės nustatymą ir suderinanti jį su neseniai įsigaliojusiomis importo kvotomis.

Slenksčiai ir grafikas: Privalomi europinio turinio slenksčiai plienui, cementui ir aliuminiui išlieka, tačiau numatytas 2029 metų startas galės būti atidėtas, jei iki tol nebus paruošti reikalingi įgyvendinimo aktai ir techninės specifikacijos.

Be to, dalis pramonės greitinimo zonų tapo pasirenkamomis, o ne privalomomis.

Nors Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siekia, kad teisės aktas būtų priimtas iki šių metų pabaigos, tvarkaraštis išlieka įtemptas. Europos Parlamento pozicijos laukiama tik rugsėjį, o Taryboje tebesitęsia esminės derybos.