infa.lt

Kinijos prezidentas, Xi Jinpingas
Foto de Vanguadia de Veracruz

Kinijos didžiulės naftos atsargos ir diversifikuotas energetikos „kokteilis“ padėjo sušvelninti Iraną sukrėtusio karo poveikį pasaulio ekonomikai, teigia Europos Centrinio Banko (ECB) analitikai, kuriuos cituoja „Euractiv“ leidinys.

Pirmadienį paskelbtame tinklaraščio įraše ECB ekspertai nurodė, kad Pekino „esminis žaliavinės naftos kaupimas“, perėjimas prie elektromobilių ir sumažėjęs naftos chemijos produktų vartojimas prisidėjo prie „palyginti nedidelio“ naftos ir dujų kainų kilimo nuo JAV ir Izraelio karo prieš Iraną vasario pabaigoje.

Kinijos naftos atsargos išaugo: jei 2023 metais turimų atsargų būtų užtekę 92 dienų importui, tai šių metų pradžioje jų jau pakaktų 115 dienų. Kaip pažymima ataskaitoje, tai „padėjo sušvelninti tiekimo praradimų poveikį“, kuris gerokai viršija energijos gamybos sumažėjimą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

Naftos rinkos sukrėtimai ir karo mastas

Karas su Iranu iš pasaulinės naftos rinkos pašalino maždaug 14 milijonų barelių per dieną – tai sudaro 14 procentų pasaulinės gamybos. Palyginimui, po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais prarastasis kiekis siekė vos 1 milijoną barelių per dieną, arba 1 procentą pasaulinės pasiūlos.

Nepaisant šio mastų skirtumo, abu konfliktai sukėlė panašų energijos kainų šuolį. Birželio pradžioje naftos kainos, palyginti su ikikariniu lygiu, buvo pakilusios 29 procentais, kai tuo tarpu po Rusijos invazijos pasiektas pikas siekė 30 procentų.

ECB analitikai pridūrė, kad energijos kainas suvaldyti taip pat padėjo išaugusi skalūnų naftos gamyba JAV, Vakarų šalių strateginių naftos atsargų išlaisvinimas ir investuotojų lūkesčiai dėl „greito konflikto išsprendimo“.

Ataskaita, kurią patvirtino ir daugelis kitų nepriklausomų analitikų, pasirodė švelnėjant įtampai tarp JAV ir Irano po to, kai abi šalys sustabdė abipusius smūgius žlugus paliauboms anksčiau šį mėnesį.

Pirmadienio popietę pasaulinis naftos etalonas „Brent“ kainavo apie 90 JAV dolerių (apie 83 eurus) už barelį, – praėjusią savaitę jo kaina buvo viršijusi 100 JAV dolerių (apie 92 eurus) ribą. Vokietijos dešimties metų obligacijų (Bund) pajamingumas, esantis euro zonos etalonu, nukrito iki 3,13 procento, praėjusią savaitę pasiekęs 15 metų rekordą – 3,21 procento.

Hormuzo sąsiaurio uždarymo grėsmė

Karas sugriovė dalį Artimųjų Rytų energijos infrastruktūros ir privertė Teheraną uždaryti Hormuzo sąsiaurį – svarbiausią vandens kelią, per kurį iki karo keliavo apie penktadalis pasaulio energijos išteklių.

Nors pažymima, kad „nuolatinis sąsiaurio atidarymas galėtų padaryti didelį spaudimą energijos kainoms mažėti“, ECB analitikai įspėjo, kad „sąsiaurio padėtis ir, tuo pačiu, pasaulinės energijos rinkos išlieka itin nevienalytės ir nepastovios“.

„Užsitęsęs uždarymas palaipsniui ištuštintų esamus rezervus bei pasaulines atsargas ir priverstų rinkas atsisakyti lūkesčių dėl greito sprendimo, o tai padidintų naujų kainų šuolių riziką“, – nurodoma ataskaitoje.