infa.lt

Facebook nuotr.

Ar žinojote, kad Lietuvoje prestižine profesija tampa ne, ne mokytojo, bet propagandisto (internautai siūlo juos vadinti „propagandonais“, bet aš vis dar kuklinuosi) specialybė?

Tik prokuratūrai pareikalavus, konservatoriams tarnaujanti smegenų plovyklėlė, pavadinimu LRT, paviešino honorarus, kuriuos mokesčių mokėtojai moka mūsų „teisingiems“ „influenceriams“, kone kiekvieną rytą tautiečiams skelbiantiems pačią „teisingiausią tiesą“.

Jau žinome, kad „tiesa“ dažniausiai apsiriboja patyčiomis prieš kitaminčius ir nesiliaujančiu visuomenės skaldymu – taip sakant molio gaminimu, iš kurio vėliau lipdomos „teisingos“ partijos kopėčios į valdžios viršūnes.

„Vatnikas“, „kremlinis“, „antivakseris“, „durnius“ – tai tiek girdėta, kad jau nebesikartosiu. Štai tokia tūla Kristina Sabaliauskaitė gavo 450 eur už „kultūrininkams“ palankų straipsnį, kuriame buvusi premjerė vadinama „‚vanka- vstanka“, „carica -matuška“, o Vilija Blinkevčiūtė – „Velykų bobute“.

Buvo kritikuojama ir premjerės išvaizda, rankinė, auskarai. Socialdemokratams buvo siūloma eiti pas gydytojus.

Ataskaitoje matome ir gerokai didesnes sutartis: 10 400 eurų Pauliui Gritėnui, 9 000 eurų Sauliui Spurgai, 4 800 eurų Gintautui Mažeikiui, 11 970 eurų Vytautui Bruveriui.

Už radijo komentarus – tūkstantinės sutartys su Rimvydu Valatka ir kitais autoriais.

Žodžiu, belieka pasidžiaugti, kad savo mokesčiais galiu paremti ne kiek kelių Lietuvoje statybą ar Palangos tūlikų plėtrą, bet kasdieninę propagandistų/ propagandonų gerovę.

Ir jei vienas „ekspertas” suskaičiavo, kiek galima asfalto nutiesti iš Palangos merą kritikuojančio Juozo sumokamų mokesčių, tai aš pradedu įtarti, kad jei ne propagandistams ir smegenų plovėjams mokami honorarai , tai galėtume magistralėje Vilnius-Klaipėda nutiesti visą trečią juostą.

Juokauti galima, bet…. Yra ir rimtesnių dalykų.

Neseniai kalbėjau su vienu „artimu imperatoriui” žmogumi ir paklausiau, kas darosi su naujuoju kultūros ministru, kuris ruošiasi Lietuvoje uždrausti Čaikovskio kūrinius.

„Gal anas durns?“, – taip ir paklausiau. „Ne, anas nedurns, anas tik nori įtikti kultūrininkams“, – tokį gavau atsakymą.

Jeigu iš tiesų yra taip, ar galite įsivaizduoti į kokią matricą papuolusi mūsų valstybė?

O schema tokia: mokesčių mokėtojai priverstine tvarka moka atlyginimus propagandonams, kurie savo ruožtu suformuoja neoficialią jėgą, atsisukančią prieš pačius mokesčių mokėtojus.

Tai reiškia, kad jau praktiškai tampa nebeįmanoma paskirti ministrus, kurie dirbtų savo galva, o ne tik savo baimių futliare atsisėstų į ministro kėdę ir aptarnautų vienos „teisingos” partijos, kuri šį kartą liko be valdžios, poreikius?

Taip, propagandistas/ propagandonas nejučia tapo prestižine specialybe Lietuvoje. Specialybe, kuri nesukuria jokios kitos vertės, išskyrus didžiulį visuomenės susipriešinimą, nusivylimą, nebetikėjimą ir beviltišką klausimą „tai ką dabar daryti?“

Ir atsakymo į klausimą „ką dabar daryti“ tiesiog nėra, nes matricoje propagandinių „implantų“ prifarširuotas protas negali atsakyti, ką daryti propagandinių „implantų“ prifarširuotam protui.

Vienintelė, bet lėta išeitis – tiesiog matyti, suprasti, pajausti, kalbėti. Juk ir Biblijoje pasakyta: „pradžioje buvo žodis“.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.