infa.lt

Benjaminas Netanyahu JAV Kongrese |
Foto: Associated Press

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nusprendė nebeaštrinti santykių su regiono partneriais ir užblokavo balsavimą Knesete dėl armėnų genocido pripažinimo.

Kaip praneša Izraelio leidinys „Haaretz“, tokį žingsnį premjeras žengė patyręs tiesioginį Azerbaidžano spaudimą.

Šaltinių teigimu, B. Netanyahu balsavimą parlamente sustabdė prieš pat vasaros atostogas, kai su jo kanceliarija susisiekė Azerbaidžano prezidento patarėjas Hikmetas Gadžijevas.

Netrukus po to Izraelio pusė informavo Baku, kad šis klausimas iš parlamento darbotvarkės yra išbraukiamas.

Šia rezoliucija buvo siekiama oficialiai pripažinti 1915–1916 metų masines armėnų žudynes ir deportacijas Osmanų imperijoje genocidu.

Įdomu tai, kad šio pasiūlymo autorius – pats Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras, o šalies vyriausybė rezoliucijai jau buvo pritarusi birželio 28 dieną.

G. Saaro kanceliarija oficialiai pareiškė, kad „Haaretz“ informacija neatitinka tikrovės.

Azerbaidžano reakcija buvo vieša ir griežta

Amksčiau Baku oficialiai pasmerkė pirminį Izraelio vyriausybės žingsnį, pareikšdamas, kad tai „sudėtingo istorinio klausimo redukavimas į politinį sprendimą, neturintį tvirto teisinio ar mokslinio pagrindo“.

B. Netanyahu puikiai supranta kortų išsidėstymą:

Strateginė ašis su Baku: Azerbaidžanas Izraeliui yra kritiškai svarbus partneris – tiek kaip stambus naftos tiekėjas, tiek kaip strateginė atsvara Iranui. Erzinti Baku dėl istorinio armėnų klausimo šiuo metu Izraeliui būtų geopolitinė prabanga.

Ginklų ir interesų balansas: Šalių karinis ir ekonominis bendradarbiavimas yra per gilus, kad jį būtų galima statyti į pavojų dėl vidinių užsienio reikalų ministro iniciatyvų.