infa.lt

Šiaurietiškas šykštumas: kodėl bendra ES skola šiauriečiams paaštrina radikulitą?

INFA.LT
2026.07.20 14:20
ES reguliavimas, ekonomika, pinigai

Foto: infa.lt / DI

Emociškai santūrūs Šiaurės Europos gyventojai kasdieniame gyvenime yra stebėtinai sukalbama liaudis. Rūkyti marihuaną viešai? Natuurlijk, sako olandai. Koncertai pasaulinės pandemijos įkarštyje? Inga problem, gūžteli pečiais švedai. Davidas Hasselhoffas, dainuojantis vokiškai per nacionalinę televiziją? Das ist auch cool, linksi galvomis vokiečiai, rašo „Euractiv“ leidinys.

Tačiau ši socialinė tolerancija retai persikelia į ekonomiką. Tipinis Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos, Austrijos ar Suomijos pareigūnas šioje srityje yra tiek pat tolerantiškas, kiek prancūzas – šiaurietiškai virtuvei. Kitaip tariant – visiškai netolerantiškas.

Tai ypač išryškėja diskusijose apie bendrą ES skolą. Ši tema šiauriečiams tokia jautri, kad vien jos paminėjimas, regis, gali sukelti nepagydomą radikulitą.

Iš pirmo žvilgsnio šiauriečių atsisakymas net svarstyti bendros skolos galimybę prieštarauja pamatinei ekonominei realybei. Europa turi milžiniškų investicinių poreikių inovacijoms ir kritinei infrastruktūrai, kuriuos būtina finansuoti viešaisiais pinigais.

Skaičiuojama, kad tam kasmet reikia 800 mlrd. eurų (apie 5% viso bloko BVP), o atskiros šalys nacionaliniu lygmeniu tokių lėšų tiesiog neturi. Būtent todėl bendros skolos emisiją palaiko nepriklausomi analitikai, Europos Centrinis Bankas (ECB), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir pats Mario Draghi. Kas, išskyrus retą Pietų Europos politiką, drįstų prieštarauti TVF, ECB ir pačiam mielajam Mario?

Šiauriečiai drįsta. Ir jų argumentus nėra taip lengva atmesti.

Pirmiausia, šios šalys – dažnai pašaipiai vadinamos „taupiosiomis“ – rinkose skolinasi kur kas pigiau nei visa ES kartu sudėjus. Kodėl jų piliečiai turėtų mokėti didesnes palūkanas už bendrą ES skolą? Politiniu požiūriu tai skamba beprotiškai.

Be to, jie primena, kad jau parėmė vieną stambią bendros skolos programą – 637 mlrd. eurų vertės „NextGenerationEU“ planą ir jo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF).

Šis skolos finansuojamas pinigų taškymas baigiasi jau šių metų (2026 m.) pabaigoje, ir šiauriečiai primena nemalonią tiesą: skolas reikės grąžinti. Kaip taikliai pajuokavo Europos Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy: „NextGenerationEU“ pavadinimas parinktas idealiai – nes būtent ateities karta (next generation) už jį ir sumokės.“

Teorijoje – gražu, praktikoje – košmaras

Diskusijos apie RRF mechanizmą dažnai primena debatus apie komunizmą: teorijoje viskas gražu, bet praktika – tragiška.

Didžioji problema yra pati koncepcija. Nepaisant skambaus pavadinimo, RRF niekada nebuvo tikras ekonomikos gaivinimo fondas. Paskelbtas 2020 m. gegužę, jis oficialiai įsigaliojo tik 2021 m. vasarį, kai Europa jau pati natūraliai vadavosi iš pandeminio šoko.

Pirmoji išmoka Ispanijai pasiekė adresatą tik 2021 m. gruodį. Praėjus pusmečiui po plano pabaigos terminų, pinigai vis dar išmokami – pavyzdžiui, Vengrijos planas ES finansų ministrų buvo patvirtintas tik neseniai.

Briuselio biurokratiniuose labirintuose tai įprasta (pavyzdžiui, 2023 m. dar buvo mokami 54,7 mlrd. eurų iš 2014–2020 m. biudžeto), tačiau tai nepateisina sistemos efektyvumo.

Europos Komisija gyrėsi, kad tai pirmasis ES į rezultatus orientuotas mechanizmas, nes lėšos mokamos už įvykdytas reformas. Tačiau realybėje fondas orientuotas tik į procesą – pasirašytas sutartis, išleistus pinigus ar nutiestus kilometrus, visiškai nevertinant realios naudos.

Dabartinė TVF vadovė Kristalina Georgieva dar 2015 m. elegantiškai apibūdino šį skirtumą: „Mes galime nutiesti kelią su 0% klaidų tikimybe. Bet jei jis veda į niekur, tai vis tiek yra kelias į niekur. Ir tai yra 100% mūsų mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.“

Pridėkime pasikartojančius lėšų grobstymo, korupcijos ir sukčiavimo atvejus – ypač didžiausiose paramos gavėjose Ispanijoje ir Italijoje – ir RRF pradeda atrodyti ne kaip sėkmė, o kaip didžiulė nesėkmė.

Įvaizdžio gelbėjimas ir pamokos

Vis dėlto tam tikrų pamokų Briuselis išmoko. Naujajame ilgalaikiame biudžete po 2027 m. Komisija jau numatė skubios paskolos mechanizmus kapitalams, kas leis greičiau reaguoti į naujas krizes. Taip pat įtraukti realesni rodikliai, pavyzdžiui, sumažintas anglies dvideginio kiekis.

Negalima ignoruoti ir ekonominės naudos. ECB skaičiavimais, RRF iki 2031 m. padidins euro zonos gamybą 1,2 proc. Tai nėra mažai blokui, kuris pastaraisiais metais beveik neaugo. Be to, RRF sukūrė precedentą kitoms svarbioms schemoms – 150 mlrd. eurų vertės gynybos programai SAFE ir 90 mlrd. eurų paramos fondui Ukrainai.

Tačiau norint įtikinti šiauriečius, reikia esminio jų mąstymo lūžio. Jie privalo pradėti vertinti bendrą ES skolą ne kaip naštą, o kaip ekonominę naudą, leidžiančią eurui konkuruoti su JAV doleriu kaip pasauline rezervine valiuta.

Bendra skola turėtų būti matoma ne kaip subsidija pietiečiams, o kaip pagrindinė priemonė investuoti į bendrą Europos viešąjį gėrį – elektros tinklus ir tarpvalstybinę infrastruktūrą, iš kurios galiausiai uždirbs ir Vokietija bei Nyderlandai.

Tam reikia panaikinti pačią Šiaurės ir Pietų takoskyrą ir pamatyti vieniems kitus tiesiog kaip europiečius. Radikalus pokytis? Be abejo. Bet kas gali būti labiau socialiai tolerantiška, jei ne tai?

Trumpa ekonominių naujienų apžvalga

ES ambasadoriams nepavyko suderinti sankcijų Rusijai. Dėl kilusio ginčo ES naftos kainų viršutinė riba – draudžianti Europos įmonėms aptarnauti Rusijos tanklaivius, parduodančius žaliavą virš nustatytos ribos – bus įšaldyta iki liepos 23 d., kol bus pasiektas susitarimas.

Šiuo metu riba nustatyta ties 44 dolerių (apie 40,5 euro) už barelį žyma, tačiau nepasiekus susitarimo ji būtų pakilusi iki 58 dolerių (apie 53,4 euro), o tai būtų padėję papildyti Vladimiro Putino karo biudžetą.

Briuselis žada griežtinti prekybos priemones prieš Kiniją. Europos Komisijos vyriausiasis prekybos taisyklių įgyvendinimo pareigūnas Denisas Redonnet pareiškė, kad per artimiausius mėnesius ES toliau taikys struktūrines ir laikinąsias prekybos apsaugos priemones, siekdama pažaboti Kinijos eksporto šuolį.

Pareiškimas nuskambėjo po to, kai Pekinas paskelbė duomenis, rodančius, jog Kinijos prekybos perteklius su ES birželį išaugo iki 32,87 mlrd. dolerių (apie 30,3 mlrd. eurų), palyginti su 30,66 mlrd. dolerių (apie 28,2 mlrd. eurų) gegužę.

Bulgarija: ES skolos pratęsimas padėtų mesti iššūkį dolerio dominavimui. Bulgarijos vicepremjeras Atanasas Pekanovas pareiškė, kad 637 mlrd. eurų „NextGenerationEU“ skolos, kurią numatyta pradėti grąžinti nuo 2028 m., pratęsimas (angl. rollover) turi aiškią ekonominę logiką.

Anot jo, tarptautinės finansų rinkos rodo didelį apetitą bendroms ES obligacijoms, o skolos pratęsimas sustiprintų bloko pozicijas tarptautinėje arenoje JAV dolerio nestabilumo fone.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 154

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Nereikia abejoti,kad tokie objektai ir tokiu metu - saugomi visomis geriausiomis priemonemis. Ir tikrai ju...

Nesikalbėsiu su kaimynu ir tai bus sankcija jam. Kalsiu su savo galva į sieną ir...

nuo Šūdo mato pasakė, kad čia buvo ataka, nes kažkur toje vaivadijoje NATO riteriai sanbūriavo....

kvailybe bent jau nekainuodavo......

naujaka,kai mieste i6sigimeliai saudo fejerverkus,mano kieme nukrenta ju liekanu. Nepuolu rekti ir viduriuoti,o issluoju ir...

kad kazkas dar ziuri musu bureju ir uzkalbetoju "ziniasklaida". Nors,ir ne musu jau seniai skelbia...

tos agitmenines formuluotes perlas "leisti tautai"!? Ne "klaustis tautos,ne klausyti",o "leisti jai"!?? Smagu buti "demokratijos...