infa.lt

nuotr: cbsistatic.com

Europos Sąjungai stiprinant pastangas užsitikrinti technologinį suverenitetą, Suomijos technologijų sektoriaus lyderiai įspėja, kad Europai kyla rizika tapti visiškai priklausomai nuo užsienio dirbtinio intelekto (DI) tiekėjų, rašo „Euractiv“ leidinys.

Pasak jų, situacija gali pasikartoti panašiai, kaip žlugus „Nokia“ dominavimui buvo prarasta mobiliųjų technologijų rinkos kontrolė.

Buvęs ilgametis „Nokia“ valdybos pirmininkas Risto Siilasmaa pabrėžia, kad po kelerių metų didžioji dalis Europos procesų bus bent iš dalies valdomi DI.

„Jei kas nors gali daryti mums įtaką per „išjungimo mygtuką“ (kill switch), tai yra problema“, – praėjusią savaitę Aalto universitete vykusioje „INNOVA“ konferencijoje teigė R. Siilasmaa.

Jo teigimu, kritinėse technologijose atsiras ne vienas, o keli tokie „išjungimo mygtukai“, todėl Europos užduotis yra ne gelbėti konkrečias įmones, o mažinti šių priklausomybių skaičių ir sunkumą.

Šie perspėjimai nuskambėjo po to, kai Europos Komisija pristatė didelį technologinio suvereniteto teisės aktų paketą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos pajėgumus debesų kompiuterijos, DI ir puslaidininkių srityse.

Startuoliai kaip strateginis turtas

Suomija, turinti 5,6 mln. gyventojų, jau yra sukūrusi apie 20 technologijų „vienaragių“ (įskaitant „Supercell“, „Wolt“, „Oura“ ir „Aiven“). Praėjusiais metais šalies startuoliai pritraukė 1,9 mlrd. eurų investicijų.

Ecosystemo atstovai pastebi požiūrio lūžį. „Prieš penkerius metus politikai startuolius matė kaip smagius ir mielus. Dabar jie vertinami kaip strateginis turtas“, – sakė startuolių renginio „Slush“ vadovė Noora Saksa.

Ji pažymėjo, kad dar prieš dvejus metus įkūrėjai vengė gynybos sektoriaus, o šiandien supranta, kad negalima pasikliauti vien kitų pagalba. N. Saksa vertinimu, Europos pranašumas yra ne Silicio slėnio programinės įrangos kopijavimas, o gilioji technologijos (deep-tech) pramonė, gynyba, energetika ir pažangioji inžinerija.

Pagrindine kliūtimi išlieka konservatyvi Europos investicijų kultūra – Europos pensijų fondai rizikos kapitalui skiria minimalią savo turto dalį, palyginti su JAV.

Kontrolė, o ne visiška savivalė

Kvantinių kompiuterių bendrovės „IQM“ bendraįkūrėjis Mikko Möttönen mano, kad visiška Europos savivalė nėra reali, tačiau būtina išlaikyti kritinių pajėgumų kontrolę.

Kaip pavyzdį jis nurodė Europos sprendimą sukurti savo „Galileo“ palydovinės navigacijos sistemą, kad nebūtų priklausoma nuo JAV GPS tinklo.

„Mums reikia turėti galimybę patiems apmokyti savo modelius ir DI agentus“, – teigė M. Möttönen. Jis pridūrė, kad „IQM“ augimą paspartino būtent valstybiniai pirkimai, padėję sukurti pradinę rinką strateginėms technologijoms.

Tuo tarpu Aalto universiteto profesorius Jaanas Praksas pažymėjo, kad Europa dažnai yra pranašesnė kurdama inovacijas nei jas pritaikydama, nes jaunos įmonės vis dar sunkiai randa pirmuosius stambius klientus.

Poveikio duomenų bendrovės „The Upright Project“ bendraįkūrėja Annu Nieminen papildė, kad svarbu ne tik modelių nuosavybė, bet ir tai, kokios bus nustatytos pagrindinės taisyklės, kaip tas dirbtinis intelektas galiausiai yra naudojamas.