infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seime svarstomi pakeitimai: karo atveju kariuomenei bus pavesta ginkluota valdžios kanceliarijų gynyba, o jų veikla įteisinama kaip gyvybiškai svarbi funkcija

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko Juozo Oleko pristatytus Karo padėties bei Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymų pakeitimus (projektai Nr. XVP-1703, Nr. XVP-1705).

Pakeitimais siekiama teisiškai įtvirtinti išskirtinį aukščiausių valstybės valdžios institucijų saugumą ir jų funkcionavimo garantijas karo metu.

Po pateikimo projektams pritarta, toliau jie bus svarstomi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o į salę grįš rudens sesijoje.

Naujasis teisinis reguliavimas aiškiai orientuotas į valdžios aparato apsaugos stiprinimą – trijų pagrindinių institucijų veiklos sutrikdymas įstatymu prilyginamas tiesioginei grėsmei visos visuomenės saugumui, taip joms suteikiant išskirtinį statusą.

Svarbiausi faktiniai pokyčiai

Kariuomenės apsauga valdininkams: Įvedus karo padėtį, Lietuvos kariuomenės vadui bus pavesta užtikrinti Seimo rūmų, Vyriausybės bei Respublikos Prezidento rezidencijos pastatų ir teritorijų ginkluotą gynybą.

Jei šie pastatai nukentėtų, kariuomenė privalės saugoti alternatyvias paskirtas jų darbo vietas. Taikos metu šią funkciją vykdo Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), tačiau karo metu gynyba pereina kariuomenei.

Gyvybiškai svarbi funkcija: Įstatyme tikslinama „gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos“ sąvoka – į ją įtraukiama ne tik pati valstybės gynyba, bet ir konkrečiai Prezidento, Seimo bei Vyriausybės veikla.

Garantuoti biudžeto asignavimai: Pakeitimais įtvirtinama, kad valstybės biudžeto asignavimai, reikalingi Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų mobilizacinėms užduotims vykdyti, privalomai nustatomi tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, taip užsitikrinant valstybės aparato finansavimą krizės sąlygomis.