infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Ekonominės politikos tyrimų centro (CEPR) paskelbtoje analizėje, kurioje buvo stebimi 26 811 Kinijos moksleivių (7–12 klasėse) rezultatai devyniuose mokomuosiuose dalykuose, nustatytas neigiamas generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) poveikis realiems mokymosi rezultatams.

Tyrimui panaudoti 30 mėnesių trukmės skydelio duomenys, apimantys kasmėnesinius egzaminus uždaromis knygomis, valstybinius stojamuosius egzaminus bei namų darbų atlikimo laiką ir pažymius.

Trumpalaikė produktyvumo iliuzija ir ilgalaikiai praradimai

Tyrimo duomenys rodo, kad pradėjus naudoti generatyvinį DI, moksleivių namų darbų pažymiai vidutiniškai išauga 18 procentų, o jų atlikimo laikas sutrumpėja 30 procentų. Tačiau šis produktyvumo augimas tiesiogiai koreliuoja su žinių praradimu:

Kasmėnesinių egzaminų rezultatai per pirmuosius šešis mėnesius pablogėja vidutiniškai 20 procentų.

Stojamųjų egzaminų į aukštąsias mokyklas rezultatai krenta nuo 18 iki 24 procentų, o pilnas šio neigiamo poveikio mastas išryškėja maždaug po dvejų metų naudojimo.

Didžiausias neigiamas poveikis užfiksuotas socialinių mokslų disciplinose, mažesnis – tiksliųjų mokslų (STEM) ir kalbų pamokose.

Tyrėjų duomenys liudija, kad žinių lygis labiausiai smuko jaunesnėse klasėse. Taip pat pastebėta, kad pažangūs mokiniai prarado daugiau žinių nei silpniau besimokantys, o berniukų rezultatai krito labiau nei mergaičių.

Lemiamas veiksnys – elgsena, o ne pati technologija

Analizė atskleidė, kad žinių praradimas yra sutelktas tarp maždaug 80 procentų DI naudotojų, kurių elgsena atitinka visišką namų darbų delegavimą dirbtiniam intelektui.

Šią grupę tyrėjai identifikavo pagal išskirtinai trumpą namų darbų atlikimo laiką, derinamą su aukštais pažymiais.

Priešingai, tie moksleiviai, kurie naudojo DI, tačiau namų darbų atlikimui skyrė tiek pat laiko, kiek ir technologijos nenaudojantys bendraamžiai, patyrė tik minimalius arba visai neženklius žinių praradimus.

Tyrėjų išvada vienareikšmė: generatyvinio DI naudojimas kaip mąstymo pakaitalo, o ne kaip pagalbinio tyrimų instrumento, sukuria trumpalaikį akademinių rezultatų pagerėjimą, tačiau lemia sisteminį žinių trūkumą ilgalaikėje perspektyvoje.