infa.lt

JAV prezidentas, Donaldas Trampas
Foto: Jessica Koscielniak / Reuters

JAV prezidentas Donaldas Trampas iš esmės keičia transatlantinio aljanso pobūdį – vertybiniais ir demokratiniais pagrindais besirėmusi organizacija transformuojama į pragmatišką verslo modelį, rašo „Politico“ leidinys.

Liepos 7–8 dienomis Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pagrindinis Vašingtono dėmesys bus sutelktas ne į plėtrą ar rytinio flango gynybą, o į Europos šalių išlaidas JAV karinei pramonei.

Reikalavimas kelti išlaidas iki 5 procentų BVP

D. Trumpo administracija reikalauja, kad aljanso narės padidintų savo gynybos biudžetus nuo dabartinės 2 procentų kartelės iki 5 procentų BVP. Priešingu atveju Vašingtonas grasina persvarstyti savo karinį buvimą Europoje arba netgi pasitraukti iš aljanso.

JAV ambasadorius NATO Mattas Whitakeris patvirtino ekonominį šių metų susitikimo prioritetą.

Jis teigiamai įvertino tai, kad sąjungininkai per pastaruosius metus gynybai papildomai įsipareigojo skirti beveik 120 mlrd. JAV dolerių, iš kurių pusė atiteks JAV pagamintai įrangai pirkti.

Visgi M. Whitakeris pabrėžė, kad Vašingtonas nepalaikys „protekcionistinių“ Europos gynybos iniciatyvų, kurios ribotų JAV ginkluotės importą.

Savo ruožtu JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) neseniai Briuselyje vykusį gynybos ministrų susitikimą išnaudojo griežtai kritikai.

Jis pavadino NATO „popieriniu tigru“ ir paragino aljansą grįžti prie „kietosios linijos karinio bloko“, kur Europa prisiimtų pagrindinę atsakomybę už savo konvencinę gynybą, užuot palaikiusi „nesveiką priklausomybę“ nuo JAV pajėgų.

Europa priima primestas taisykles

Siekdamas sušvelninti D. Trampo spaudimą, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per vizitą Vašingtone akcentavo, kad Europos investicijos į gynybą remia 110 tūkstančių darbo vietų pačioje JAV, o užsakymų suma amerikiečių ginklų gamintojams siekia 300 mlrd. JAV dolerių.

M. Rutte siekia viršūnių susitikimą Ankaroje paversti „sandorių sudarymo renginiu“, kur pramonės atstovai paskelbs apie naują bendradarbiavimą.

Europos diplomatai neoficialiai pripažįsta, kad strategija yra aiški: „Mes norime atvykti, pateikti savo išlaidų bei saugumo pažadus ir išvykti, kol kas nors nesugriuvo.“

Vokietija ir Jungtinė Karalystė jau paskelbė apie planus savo šalyse pagal licenciją gaminti JAV ginklus.

Neapibrėžtumas dėl saugumo garantijų ir ginkluotės tiekimo

Nepaisant augančių Europos išlaidų, transatlantiniai ryšiai išgyvena įtampą. Donaldas Trampas (Donald Trump) socialiniuose tinkluose toliau kritikuoja tokias šalis kaip Vokietija, teigdamas, kad JAV išleidžia daugiausiai pinigų kitų apsaugai „negaudama iš to jokios naudos“.

Sąjungininkus taip pat nustebino sprendimai dėl karių išvedimo iš Vokietijos bei atšauktų dislokavimų Lenkijoje.

Be to, Pentagonas planuoja atšaukti anksčiau numatytą „Tomahawk“ raketų siuntimą į Vokietiją, baimindamasis, kad Maskva tai įvertins kaip eskalaciją. Tai palieka Berlyną be aiškių atsakymų dėl tolimojo nuotolio ginkluotės poreikio.

Gynybos departamentas šiemet netgi reorganizavo savo struktūrą, perkeldamas užsienio karinių pardavimų biurus po įsigijimų ir aprūpinimo padaliniu, siekdamas maksimaliai paspartinti karinį eksportą ir paskatinti šalis pirkti išskirtinai amerikietišką techniką.