infa.lt

Briuselis. ES statistikos agentūros „Eurostat“ trečiadienį paskelbtais išankstiniais duomenimis, metinė infliacija euro zonoje birželį sumažėjo iki 2,8 proc. Tai yra pastebimas sumažėjimas, lyginant su gegužę fiksuotu 3,2% lygiu, praneša „Euractiv“ leidinys.

Vartotojų kainų augimo lėtėjimą 21 valstybės narės valiutiniame bloke iš esmės lėmė krentančios degalų kainos, kurios mažėjo po JAV ir Irano pasiekto susitarimo dėl karo pabaigos bei paliaubų įsigaliojimo.

Šis rodiklio kritimas buvo labiau išreikštas, nei tikėjosi „Bloomberg“ apklausti analitikai, kurie prognozavo 3,0% birželio mėnesio infliaciją. Šie duomenys stiprina prielaidas, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiame posėdyje gali nedidinti bazinių palūkanų normų.

Mažėjančios energijos kainos ir kitų sektorių stabilizavimasis

Pagrindinis veiksnys, lėmęs bendrosios infliacijos traukimąsi link ECB tikslinės 2% ribos, buvo energetikos sektoriaus kainų spaudimo atslūgimas. Energijos išteklių kainos birželį euro zonoje augo 8,7% metine išraiška, kai gegužės mėnesį šis augimas dar siekė 10,8 proc..

Kainų augimo tempas sulėtėjo ir kitose kategorijose:

• Maisto produktų, alkoholio ir tabako metinė infliacija sumažėjo 0,3 procentinio punkto – iki 1,6%. (gegužę buvo 1,9 proc.).
• Paslaugų sektoriuje infliacija susitraukė iki 3,2%, lyginant su 3,5% ankstesnį mėnesį.
• Neenergetinių pramoninių prekių kainų augimas išliko stabilus ir siekė 0,9 proc..

ECB priimamiems sprendimams ypač svarbi grynoji infliacija, į kurią neįtraukiamos svyruojančios energijos ir maisto kainos. Birželį šis rodiklis nukrito iki 2,4%, kai gegužę buvo užfiksuotas nedidelis jo pakilimas iki 2,6 proc.

Infliacijos tempų mažėjimas fiksuotas visose trijose didžiausiose euro zonos ekonomikose – Vokietijoje (nukrito iki 2,4 proc.), Prancūzijoje (iki 2,0 proc.) ir Italijoje (iki 3,1 proc.).

Mažesnis spaudimas ECB dėl palūkanų normų didinimo

Praėjusį mėnesį ECB, reaguodamas į Artimųjų Rytų energetinį šoką, padidino bazines palūkanų normas pirmą kartą nuo 2023 metų. Naujausi birželio mėnesio duomenys rinkos dalyviams suteikia vilčių, kad liepos 23 d. vyksiančiame posėdyje bankui nebereikės imtis papildomo pinigų politikos griežtinimo.

„Capital Economics“ vyresnysis Europos ekonomistas Jackas Allenas-Reynoldsas pažymėjo, kad šie duomenys sustiprina prognozes, jog ECB nebepaleis palūkanų normų augimo, ir prognozavo tolesnį infliacijos mažėjimą liepą iki maždaug 2,5 proc.

„Oxford Economics“ analitikas Tomas Dvorakas taip pat patvirtino, kad gerėjanti infliacijos perspektyva leidžia tikėtis stabilių palūkanų normų.

ECB prezidentė Christine Lagarde praėjusią savaitę Europos Parlamento nariams jau buvo užsiminusi, kad šiuo metu nėra poreikio imtis „agresyvių“ veiksmų.

Kaip pagrindinius argumentus ji nurodė krintančias energijos kainas bei antrinio poveikio rizikos – pavyzdžiui, staigaus atlyginimų augimo reikalavimų, galinčių iš naujo įsukti infliacijos spiralę – nebuvimą.

Eilinius prekių ir paslaugų pirkėjus šie duomenys mažai guodžia – kainų kritimo jie nepajus. Mat kalba eina tik apie infliacijos augimo sulėtėjimą, o ne kainų kritimą. Kokios produkcijos kainos gali kristi realiai? – Kai kurių maisto produktų ir degalų, kurie tiesiogiai susiję su sezoniškumu ir naftos tiekimu.