infa.lt

infa.lt montažas

Seimas galutinai priėmė Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis iš esmės keičiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo tvarka. Naujuoju reguliavimu valstybė atsuka nugarą privačiam medicinos sektoriui, pirmenybę teikdama viešosioms gydymo įstaigoms.

Toks sprendimas iškart sukėlė audringą liberalų reakciją – dešiniojo sparno politikai prabilo apie laisvosios rinkos principų smaugimą ir pacientų teisių suvaržymą.

Kas konkrečiai priimta: keturi suvaržymai privačiam sektoriui

Priimtas įstatymas numato aiškią valstybinių įstaigų viršenybę ir įveda finansinius bei teisinius barjerus privatininkams:

• Finansavimo mažėjimas 6 procentais: Visoms privačioms įstaigoms, turėjusioms sutartis su Ligonių kasa, naujai pasirašomų sutarčių metinė suma automatiškai mažinama iki 94 procentų ankstesnio finansavimo lygio.
• „Trečiojo brolio“ statusas eilėje: Jei valstybinės įstaigos neužtikrina reikiamo paslaugų masto ir susidaro eilės, papildomos sutartys dėl PSDF lėšų pirmiausia privalo būti sudaromos su kitomis viešosiomis ar biudžetinėmis įstaigomis. Privatus verslas prie šių pinigų bus prileidžiamas tik kraštutiniu atveju – jei valstybinis sektorius fiziškai nebepaneš krūvio.
• Darbas viršijus kvotas – už dyką: Jei valstybinė ligoninė ar poliklinika priima daugiau pacientų nei numatyta sutartyje, valstybė už šį viršijimą sumoka. Privačioms klinikoms už virškvotines paslaugas nebus mokama apskritai, išskyrus siaurą ministro patvirtintą prevencinių programų sąrašą. Tad jos jų ir neaptarnaus.
• Rinkos užrakinimas: Sutartys garantuojamos tik toms privačioms įstaigoms, kurios jas jau turėjo iki 2026 m. gruodžio 31 d. Naujiems privatiems medicinos verslams ateiti į PSDF rinką taps beveik neįmanoma. Jos dirbs vien savo rizika, garantuotų pinigų nebus.

Valstybės logika: susigrąžinti medikus per „bado dietą“

Sprendimo šalininkų logika remiasi paprasta išgyvenimo ir srautų matematika. Šiuo metu valstybinis sektorius didmiesčiuose ir regionuose susiduria su kritiniu gydytojų trūkumu, nes medikai perėjo dirbti į privačias klinikas, kur siūlomas mažesnis biurokratinis krūvis ir lankstesnis grafikas.

Apribojus PSDF lėšų tekėjimą į privatų sektorių, jame neišvengiamai brangs paslaugos arba drastiškai sumažės valstybės kompensuojamų vietų skaičius. Sumažėjus pacientų srautui, privačiame sektoriuje gydytojams tiesiog nebebus tiek darbo ir tokių pajamų, prie kurių jie buvo įpratę.

Kadangi gydymo įstaigose ir poliklinikose atlygis priklauso nuo priimtų ligonių skaičiaus, medikai bus priversti grįžti ten, kur garantuoti nuolatiniai pacientų srautai – į valstybinę sistemą. Tai tiesioginis būdas rankiniu būdu išspręsti valstybinių įstaigų nukraujavimo problemą.

Komentaras: Iš kur atsirado privatininkų „konkurencija“?

Sveikatos apsaugos sistemos užkulisiuose garsiai nutylima esminė tiesa – iš kur apskritai šalyje atsirado toks gausus privačių medicinos centrų tinklas. Tai nebuvo klasikinė laisvosios rinkos sėkmės istorija, kai verslas sukuria unikalų, savarankišką modelį už savo kapitalą.

Šis sektorius suvešėjo būtent tada, kai valstybė atvėrė PSDF biudžeto skrynią ir pradėjo dalinti garantuotus pinigus privatininkams.

Iki tol privatūs kabinetai vertėsi nišinėmis paslaugomis (odontologija, estetine medicina), nes nedaug kas galėjo sau leisti mokėti pilnus honorarus iš savo kišenės. Gavę priėjimą prie valstybinių lėšų, privatininkai užsitikrino nerizikingą ir saugų finansavimo šaltinį.

Užuot sukūrę realią konkurenciją – investavę į naujų gydytojų kartų paruošimą, rezidentūras ar universitetus – jie tiesiog nuėjo paprasčiausiu keliu: persiviliojo jau paruoštus geriausius specialistus iš valstybinių ligoninių, pasiūlydami jiems geresnes sąlygas už tuos pačius iš valstybės gautus pinigus.

Privatus verslas nusiėmė grietinėlę (lengvus tyrimus ir pelningus pacientus), o sunkiausi ligoniai, brangios operacijos bei naktiniai skubios pagalbos krūviai liko valstybei. Vakar Seime priimtas įstatymas yra tiesioginis bandymas nutraukti šį išteklių persipumpavimą, kuris ilgainiui paralyžiavo viešąją sveikatos apsaugą.

Už šiuos įstatymo (Nr. XVP-875(2))  pakeitimus balsavo – 77, prieš – 3, susilaikė – 7 Seimo nariai. Kaip kas balsavo