infa.lt

Kristenas Michalas
Foto: Martin Pedaja / Postimees

„Europa buvo taikos projektas be ginklų. Dabar tai bus taikos projektas – bet su ginklais“, – leidiniui „Euractiv“ duotame interviu pareiškė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas, pabrėždamas, kad Ukrainos kova prieš Rusijos invaziją iš esmės keičia Senojo žemyno saugumo architektūrą.

Gdanške vykusios Ukrainos atstatymo konferencijos paraštėse kalbėję Baltijos šalių vadovai akcentavo, kad Europos politika užpultos šalies atžvilgiu nebegali būti vertinama tik per rekonstrukcijos ar ES plėtros prizmę – tai tapo lakmuso popierėliu, rodančiu Europos gebėjimą prisitaikyti prie naujos globalios realybės.

Estijos premjero K. Michalo teigimu, po dviejų dešimtmečių žvelgiant į praeitį, būtent šis momentas bus matomas kaip taškas, kada Europos Sąjungoje galutinai atsistojo į vėžes gynybinis bendradarbiavimas.“

„Tai didžiulis skirtumas, nes jei Europa – turtingiausias pasaulio regionas – turės ginklų ir gebėjimą reaguoti į saugumo grėsmes viduje bei išorėje, ji taps daug stipresnė“, – nurodė Estijos vyriausybės vadovas, pridurdamas, kad didesni kariniai pajėgumai pavers ES patikimesne globalia žaidėja.

Nesutarimai dėl taikos derybų su Rusija

Kol senosios Europos politikos elitas demonstruoja norą pradėti tiesiogines derybas su Rusija, siekiant nutraukti karo veiksmus, Baltijos šalys tokiu kursu abejoja.

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) konferencijos pradžioje pareiškė, kad „atėjo laikas pradėti derybas, siekiant įšaldyti fronto liniją ir užbaigti žudynes“, o Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costos biuras neseniai tiesiogiai kreipėsi į Kremlių, bandydamas užmegzti ryšio linijas.

Naujasis Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergsas tokią poziciją atmeta.

„Aš netikiu taikos susitarimais – bent jau ne dabar“, – leidiniui „Euractiv“ sakė A. Kulbergsas.

Jo vertinimu, pagrindinė užduotis šiuo metu yra ne nuolaidų ieškojimas, o užtikrinimas, kad Europos rytiniame pasienyje neliktų „silpnų grandžių“. Šią poziciją atspindi ir bendra Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos bei Švedijos deklaracija, kurioje saugus rytinis flangas įvardijamas kaip ilgalaikis prioritetas visai Europai.

Fokusas į ginkluotę ir aljansus

A. Kulbergsas, kuris premjero postą užėmė po skandalo dėl ankstesnės Latvijos vyriausybės veiksmų nesuvaldant dronų incidentų šalies oro erdvėje, pabrėžia, kad prioritetas turi būti skiriamas Europos ginklavimuisi, o ne dialogui su Maskva.

„Privalome turėti vieningą požiūrį – tik tada niekam nekils keistų idėjų. Pirmiausia turime pasitikėti savimi ir demonstruoti jėgą“, – teigė Latvijos premjeras.

Nepaisant regioninių iššūkių, Latvijos vadovas išreiškė visišką pasitikėjimą NATO ir JAV parama tiesioginės Rusijos grėsmės atveju.

Jis pabrėžė, kad Ryga atliko savo namų darbus – reaguodama į Donaldo Trumpo spaudimą, padidino investicijas į gynybą iki 5% šalies BVP.

Kalbėdamas apie kitą mėnesį Ankaroje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas D. Trampas, A. Kulbergsas išreiškė viltį, kad pavyks išvengti „kvailų siurprizų“.