infa.lt

JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kuriuo sustiprino federalinių pasienio agentų įgaliojimus iš šalies pašalinti teisėtus nuolatinius gyventojus (Žaliųjų kortų savininkus), įtariamus padarius nusikaltimus, susijusius su „moraliniu smukimu“ (angl. moral turpitude).

Konservatyviosios teismo daugumos sprendimu (6 prieš 3), kurį byloje Blanche prieš Lau paskelbė teisėjas Clarence’as Thomasas, išaiškinta, kad pasienio pareigūnams, atsisakantiems įleisti iš užsienio grįžtantį imigrantą, nereikia pateikti „aiškių ir įtikinamų įrodymų“, jog asmuo tikrai įvykdė nusikaltimą. Pakanka įrodyti, kad buvo pagrįstas pagrindas tuo tikėti.

Šis sprendimas iš esmės supaprastina procedūrą, leidžiančią iš imigrantų atimti nuolatinio gyventojo statusą tiesiogiai JAV pasienio kontrolės punktuose, praneša „ABC News“ leidinys.

Pasak C. Thomaso, galiojantis Imigracijos ir tautybės įstatymas nenumato reikalavimo pateikti griežtus įrodymus sprendimo priėmimo momentu.

Bylos priešistorė ir teisinės išimtys

Teismo sprendimas tapo nepalankus ieškovui Muk Choi Lau – Kinijos piliečiui ir JAV Žaliosios kortos savininkui. 2012 m., grįžtant iš Kinijos, Niujorko Johno F. Kennedy tarptautiniame oro uoste pareigūnai jį pripažino nepageidaujamu, nes tuo metu jam Naujajame Džersyje buvo pareikšti kaltinimai dėl prekių ženklų klastojimo.

Nors vyras vėliau pripažino kaltę ir gavo nurodymą palikti šalį, jis ilgą laiką ginčijo deportaciją teigdamas, kad jo nusižengimas neatitinka „moralinio smukimo“ sąvokos.

Pagal JAV imigracijos įstatymus, trumpam iš šalies išvykusiems Žaliųjų kortų savininkams turi būti leidžiama grįžti, tačiau galioja tam tikros išimtys – viena iš jų taikoma asmenims, nuteistiems arba prisipažinusiems padarius minėto pobūdžio nusikaltimus.

Mažumos opozicija: įžvelgia riziką piktnaudžiauti

Teismo mažumai atstovavusi teisėja Ketanji Brown Jackson, palaikoma Sonia Sotomayor ir Elena Kagan, nesutiko su sprendimu. Savo prieštaravime ji pabrėžė, kad vyriausybė privalo pirma įrodyti patį nusikaltimo faktą ir tik tuomet naikinti asmens teisinį statusą.

K. B. Jackson teigimu, teismas suteikė valdžiai pernelyg plačius įgaliojimus, leidžiančius pakeisti procedūrų eiliškumą: asmenį paversti „įleidimo siekiančiu“ imigrantu dar prieš tai, kai teisiškai įrodoma jo kaltė.