infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos Komisija paskelbė projekto „Frontier AI Grand Challenge“ nugalėtoją – juo tapo Europos konsorciumas EUROPA, vadovaujamas Italijos bendrovės „Domyn“.

Šio projekto tikslas – sukurti atvirojo kodo (open-source) dirbtinio intelekto modelį, kuris veiks 24 oficialiomis ES kalbomis ir bus pritaikytas Europos infrastruktūrai.

Šia iniciatyva, pradėta 2026 m. vasarį, ES siekia panaikinti strateginį atotrūkį nuo JAV bei Kinijos technologijų milžinių ir užsitikrinti skaitmeninę autonomiją.

Ambicijų mastas: daugiau nei 400 milijardų parametrų

Konkurso sąlygose iškeltas reikalavimas, kad kuriamas Europos modelis turėtų daugiau nei 400 milijardų parametrų.

Šis mastas leis sukurti konkurencingą sistemą, galinčią atlikti sudėtingas logines bei analizės užduotis nenaudojant išorinių JAV platformų.

Technologija: Modelio kūrimui bus naudojamos efektyvios, modulinės architektūros, tokios kaip Mixture-of-Experts (MoE), kurios turėtų užtikrinti aukštus našumo standartus.

Infrastruktūra: Nugalėjusiam projektui EUROPA vieneriems metams bus suteikta prieiga prie 2,5% bendros Europos našiojo skaičiavimo bendrosios įmonės (EuroHPC JU) superkompiuterių galios.

Už technologinį suverenitetą, saugumą ir demokratiją atsakinga vykdomoji EK pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė projekto svarbą:

„Europa gali pirmauti pažangiausio AI srityje pagal savo sąlygas. EUROPA sukurs „frontier“ lygio modelį visomis 24 ES kalbomis, parodydama, kad galime prilygti geriausiems, kartu išlikdami ištikimi savo vertybėms. Tai susiję su Europos gebėjimu formuoti DI ateitį, kurios pagrindas – atvirumas, pasitikėjimas ir strateginė autonomija.“

Atviras kodas Europos verslui ir mokslui

Priešingai nei griežtai ribojami komerciniai JAV modeliai, EUROPA sukurtas produktas bus laisvai ir atvirai prieinamas viešojo sektoriaus institucijoms, mokslininkų bendruomenėms bei verslui visoje Sąjungoje.

Projektas įgyvendinamas pagal ES lėšomis finansuojamą programą „AI-BOOST“ ir yra platesnio plano „AI Continent Action Plan“ dalis. Tikimasi, kad šis suverenus modelis taps pagrindu inovacijoms tokiuose sektoriuose kaip gamyba, sveikatos apsauga ir autonominės sistemos, kartu skatinant Europos AI startuolių ekosistemos plėtrą.

Redakcijos pastaba

Planuojamas europietiškasis DI modelis savo parametrais rinkoje bus tik stiprus „vidutiniokas“. Pažangus jis būtų buvęs prieš dvejus metus. Tai, kad jis palaikys tik 24 oficialias ES kalbas, yra užsakomojo ribotumo požymis.

Tai liudija sisteminę problemą ir pačių projekto užsakovų nesuvokimą apie realius verslo bei valstybių institucijų poreikius.

Pavyzdžiui, norint išsiversti ar analizuoti dokumentus iš partnerių ar konkurentų, kurie randasi ne Europos Sąjungoje, kalbų (sakykime, kinų ar japonų), naudotojams vis tiek teks kreiptis į užsienio šalių kuriamus DI modelius.

O idėja sujungti išmėtytus superkompiuterius į vieną tinklą tokiam jautriam reikalui kaip suverenus Dirbtinis intelektas turi labai rimtų spragų, apie kurias Briuselyje, sėdėdami patogiuose kabinetuose, jie greičiausiai net nepagalvoja:

• Infrastruktūros pažeidžiamumas: Kai duomenų centrai ir skaičiavimo mazgai yra išbarstyti po visą kontinentą (Suomijoje, Italijoje, Ispanijoje), atsiranda milžiniška priklausomybė nuo fizinių optinių kabelių ir tinklo mazgų. Šiuolaikinio hibridinio karo kontekste – nesvarbu, ar tai būtų diversija prieš povandeninius kabelius, ar tiksliniai kibernetiniai išpuoliai prieš ryšių mazgus – tokia decentralizuota sistema yra kur kas lengviau pažeidžiama ir atjungiama nei viena, griežtai saugoma megastruktūra.
• Technologinis efektyvumas: DI modelių treniravimas reikalauja milžiniško duomenų perdavimo greičio tarp pačių procesorių (tam JAV gigantai naudoja supergreitas vidines jungtis vienoje patalpoje). Bandymas dalinti skaičiavimus per tūkstančius kilometrų sukuria natūralius vėlavimus (latency), kas technologiškai yra visiškas stabdis.