infa.lt

foto: infa.lt / DI

Birželio 1 d. vakarą, nedideliame Amendolaros miestelyje, Kalabrijos regione (pietų Italijoje), įvykdyta šiurpi egzekucija atvėrė akis Italijos teisėsaugai ir visuomenei. Degalinėje užrakintame mikroautobuse gyvi sudeginti keturi darbininkai migrantai – trys afganistaniečiai ir vienas pakistanietis, praneša „Euractiv“ leidinys.

Vienintelis išgyvenęs liudininkas tyrėjams atskleidė, kad nukentėjusieji nemokamai dirbo braškių laukuose, o ugnį uždegė ir duris užblokavo jų pačių prižiūrėtojai, kai darbininkai pareikalavo išmokėti algas.

Italijos policija jau suėmė du įtariamuosius, kurie abu yra Pakistano piliečiai.

Premjerė Giorgia Meloni pareiškė, kad šis įvykis sukrėtė šalį, tačiau ekspertai pabrėžia: tai tik patvirtino fundamentalų lūžį Italijos šešėliniame žemės ūkio pasaulyje.

Nuo Cosa Nostra iki Pakistano klanų modelio

Caporalato – taip Italijoje vadinama nelegali neoficialių tarpininkų (darbų prižiūrėtojų) sistema, kai migrantai verbuojami dirbti laukuose ar statybose už vergišką 2-3 eurų valandinį užmokestį, be jokių sutarčių, garantijų ar teisių.

Dešimtmečiais ši sistema buvo tiesiogiai siejama su vietinėmis Italijos mafijos grupėmis – Camorra, ‘Ndrangheta ir Sacra Corona Unita.

Tačiau dabar situacija pasikeitė. Teisėsaugos ekspertai fiksuoja, kad šį juodąjį verslą perima agresyvūs užsienio nusikalstami tinklai.

Rutgerso universiteto transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo strategijų profesorius Vincenzo Musacchio aiškina, kad Pakistano nusikalstamos grupės veikia itin lanksčiai, bet agresyviai.  Jų struktūra remiasi giliais šeimos, klanų ir etniniais-religiniais ryšiais.

Šaknys prasideda dar Pakistano kaimuose: tarpininkai padeda migrantams gauti Italijos darbo vizas per oficialią šalies programą (decreto flussi), o vėliau šeimos Pakistane lieka įkaitais – jei migrantas Italijoje nemokės duoklės ar maištaus, nukentės jo artimieji gimtinėje.

Pasidalijimas vaidmenimis: vietinė mafija deleguoja „švarų“ pelną

Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra visiškas Italijos mafijos išstūmimas, o greičiau pelningas funkcijų pasidalijimas:

• Italų mafija išlaiko teritorijos kontrolę, finansinius srautus ir stambiuosius susitarimus.
• Pakistano tinklai veikia kaip operatyvinė, fizinė jėga, atliekanti visą „juodąjį darbą“.

Italų klanams tai itin patogu – kultūriniai ir kalbiniai barjerai sukuria tylos sieną, kuri apsaugo aukščiausią italų mafijos vadovybę nuo teisėsaugos akių.

Šis modelis jau seniai peržengė pietų Italijos uogų ūkių ribas.

Šešėliniai Pakistano tinklai per subrangos sutartis ir fiktyvias kooperatyvų grandines aktyviai plečiasi Šiaurės Italijoje: logistikos, pakavimo, laivų statybos ir spaudos pramonėje.

Sukuriamos fiktyvios įmonės, kurios išnaudoja žmones, nemoka mokesčių ir išsiformuoja dar prieš pasirodant darbo inspektoriams.

Teisėsaugos pajėgumai riboti, žvilgsnis krypsta į ES fondus

Reaguodama į tragediją Kalabrijoje, Italijos darbo ministrė Marina Calderone paskelbė apie masinius neeilinius patikrinimus žemės ūkio sektoriuje.

Visgi problema sisteminė: vien 2025 m. Italijos nacionalinė darbo inspekcija net 74% visų patikrinimų nustatė šiurkščių pažeidimų. Nelegalus darbas čia tapo norma.

Kadangi Italijos teisės aktai leidžia bausti ne tik nelegalius tarpininkus, bet ir Italijos įmones, kurios naudojasi jų paslaugomis, profesoriaus V. Musacchio teigimu, tikrasis sprendimas slypi Briuselyje.

ES negali teisti pavienių asmenų, bet gali „ekonomiškai uždusinti“ šią sistemą:

• Finansinės sankcijos: Ūkiai, gaunantys ES tiesiogines išmokas, privalo laikytis socialinių garantijų taisyklių. Pagauti išnaudojant darbininkus turėtų prarasti visas ES subsidijas, o tai stambiems agroverslo žaidėjams reikštų bankrotą.
• Kainų spaudimo reguliavimas: Didieji prekybos tinklai spaudžia smulkiuosius gamintojus parduoti produkciją už itin žemą kainą. Šie, savo ruožtu, taupo darbininkų sąskaita. Europos Komisija iki šių metų pabaigos žada peržiūrėti Nesąžiningos prekybos praktikų direktyvą, kad užkirstų tam kelią.
• Tiekimo grandinių atsakomybė: Naujoji ES Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyva (CSDDD) įpareigos didžiąsias kompanijas stebėti visą savo tiekimo grandinę dėl žmogaus teisių pažeidimų, o už nusižengimus grės milžiniškos baudos, skaičiuojamos nuo pasaulinės apyvartos.