infa.lt

Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas
Foto: Yves Herman / Reuters

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas stojo į griežtą savo vadovaujamos institucijos gynybą, pasigirdus siūlymams ją išvis likviduoti. Leidinio „Politico“ matytame elektroniniame laiške, skirtame 5 000 Europos užsienio veiksmų tarnybos (EIVT) darbuotojų, K. Kallas pabrėžė, kad ši struktūra kuria akivaizdžią „pridėtinę vertę“ blokui.

Tokia ES vyriausiosios įgaliotinės reakcija sekė po to, kai viešumoje pasirodė Prancūzijos vyriausybės diskusijoms skirtas neoficialus dokumentas. Jame pateikti radikalūs EIVT reformos variantai, įskaitant pilną tarnybos perdavimą Europos Komisijos kontrolei.

„Noriu pabrėžti, kokią didelę pridėtinę vertę mes, kaip komanda, suteikiame Europai, ypač šiuo metu, kai žemyne vyksta pilno masto karas“, – laiške darbuotojams rašė K. Kallas.

Priekaištai dėl lėtumo ir disfunkcijos

Prancūzijos parengtas dokumentas, kurio turinį patvirtino „Politico“, atspindi jau ilgą laiką ES sostinėse bei institucijose sklandančią kritiką.

Teigiama, kad ES diplomatija veikia per lėtai, pati tarnyba yra struktūriškai disfunkcinė ir tapo įkaite nuolatiniame įtakos kare tarp EIVT ir Ursulos von der Leyen vadovaujamos Europos Komisijos.

ES diplomatiniai šaltiniai pažymi, kad šis dokumentas yra vidinis, nepatvirtintas asmeniškai Prancūzijos užsienio reikalų ministro Jean-Noëlio Barrot, todėl neatspindi oficialios Paryžiaus pozicijos.

Nepaisant to, jame įvardijamos trys pagrindinės reformos kryptys:

• Pilnas EIVT pavaldumo perdavimas Europos Komisijai.
• Esminių funkcijų perkėlimas Europos Sąjungos Tarybai, kuri atstovauja 27 šalių narių vyriausybes.
• Tarnybos (EIVT) susilpninimas arba panaikinimas: Prancūzai nori išardyti patį 5 000 biurokratų aparatą, nes jis veikia kaip atskira, lėta, niekam tikrai neatskaitinga „mini ministerija“, kuri nuolat veliasi į konfliktus su Ursulos von der Leyen Europos Komisija. Prancūzų tikslas – atimti iš šios tarnybos savarankiškumą ir jos funkcijas išdalinti Komisijai bei Tarybai.
• K. Kallas užimamų pareigų įtakos sustiprinimas. Kaja Kallas pagal ES sutartis sėdi ant dviejų kėdžių vienu metu – ji yra ir Komisijos pirmininkės pavaduotoja, ir vadovauja ES užsienio reikalų ministrų Tarybai. Prancūzų siūlymas: atimkime iš jos tą disfunkcinį 5 000 žmonių aparatą, bet sustiprinkime jos asmeninį politinį mandatą priimti greitus sprendimus tiesiogiai Komisijos viduje.

Anonimiškai kalbėjęs ES diplomatas pabrėžė, kad problemos šioje tarnyboje yra „kasdienių ambasadorių diskusijų“ objektas, o pasirodęs dokumentas turėtų būti rimtas „įspėjimo signalas“ K. Kallas dėl to, kaip ji vadovauja institucijai.

Atsakymas – keisti taisykles draudžia sutartys

Buvusi Estijos premjerė K. Kallas, ES užsienio politikai vadovaujanti nuo 2024 metų, laiške teigė, kad diskusiją dėl reformų ji vertina palankiai.

„Santykių dinamika tarp EIVT, Komisijos ir šalių narių yra aptarinėjama nuo pat šios tarnybos įkūrimo. Atsižvelgiant į precedento neturinčius geopolitinius iššūkius, su kuriais susiduriame, visiškai natūralu, kad šios diskusijos sulaukia didesnio dėmesio ir intensyvumo“, – rašė K. Kallas.

Visgi ji suskubo priminti, kad ES institucijų vaidmenys ir atsakomybės yra aiškiai apibrėžti bendrijos sutartyse, o „ši teisinė bazė lieka nepakitusi“. Tiesa, kiti ES pareigūnai pastebi, kad nors vyriausiojo įgaliotinio pareigybė ir yra įtvirtinta Lisabonos sutartyje, pačios EIVT organizavimas ir veikimas pagal tas pačias sutartis nustatomas ES Tarybos sprendimu.

K. Kallas informavo darbuotojus, kad konkrečias reformų idėjas ketina aptarti su ES šalių užsienio reikalų ministrais neoficialiame susitikime iškart po vasaros atostogų.