infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Arvydas Daunys

Europos Sąjungos ir JAV veiksmai Rusijos atžvilgiu pastaraisiais mėnesiais demonstruoja vis didesnę strateginę asimetriją. Kol Briuselis, pristatydamas 21-ąjį sankcijų paketą, bando suduoti galutinį smūgį Rusijos finansų sistemai, Vašingtonas, prisidengdamas Irano konflikto sukelta energetine krize, asimetriškai švelnina ekonominį spaudimą Maskvai ir jos artimiausiems sąjungininkams.

21-asis paketas: ES ėjimas va-bank prieš Rusijos bankus

Birželio 9–10 dienomis Europos Komisija pateikė svarstyti naują, jau 21-ąjį sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos bankų ir kriptovaliutų keityklų sektorius. Projekte siūloma įtraukti 170 asmenų ir subjektų, tarp kurių yra beveik 90 Rusijos bankų.

Tai didžiausias vienu metu sankcionuojamų finansų įstaigų skaičius Europos Sąjungos istorijoje, po kurio juodajame sąraše atsidurs daugiau nei 100 Rusijos kredito įstaigų – t. y. daugiau nei pusė visų šalies bankų, turinčių tarptautinių ryšių. Šiuo žingsniu Briuselis tikisi išprovokuoti gilią Rusijos bankų krizę.

Remiantis Rusijos analitinio centro „TsMAKP“ gegužės mėnesio ataskaitomis, Rusijos ekonomikos augimas pernai sulėtėjo iki 1% (palyginti su 4,9% 2024 metais), o pradelstų paskolų restruktūrizavimas jau dabar signalizuoja apie vidinę bankų sistemos įtampą.

Be to, ES pirmą kartą tiesiogiai taikosi į trečiąsias šalis per kriptovaliutų platformas – įvedami sandorių draudimai 35 bankams ir 11 kriptovaliutų platformų už Rusijos ribų. Kirgizija tapo pirmąja valstybe Vidurinėje Azijoje, kuriai pritaikytos specialios ES ribojamosios priemonės už pagalbą atliekant Rusijos finansines operacijas.

Vašingtono kraneliai: kaip D. Trampas keičia taisykles

Kol ES maksimaliai veržia kilpą, JAV vykdomoji valdžia demonstruoja visiškai kitokią logiką. Donaldo Trampo (Donald Trump) inicijuotas karas prieš Iraną paralyžiavo laivybą Hormuzo sąsiauryje, sukeldamas naują pasaulinį energetikos šoką. Tačiau, esą siekdamas stabilizuoti pasaulines naftos kainas, D. Trampas priėmė sprendimą laikinai nuimti sankcijas rusiškos naftos tiekimui ir šį režimą pratęsė jau kelis kartus.

Paraleliai fiksuojamas ir kitas sušvelninimas: JAV administracija sušvelnino sankcijas Baltarusijai – vėl leista tarptautinė prekyba baltarusiškomis kalio trąšomis, taip pat panaikinti ribojimai vienai šalies oro skrydžių bendrovei bei vienam valstybiniam bankui, faktiškai atveriant Minsko prekybos kelius su užsieniu. Oficialioje retorikoje Vašingtonas toliau deklaruoja kovą su Rusijos įtaka, tačiau realūs vykdomosios valdžios žingsniai veikia Maskvos naudai.

Kas išsilaikys ilgiau – ES ar Rusija?

Šis asimetrinis žaidimas sukuria situaciją, kurioje didžiausias spaudimas tenka pačiai Europos Sąjungai. Hormuzo sąsiaurio blokada ir pabrangusi logistika aplink Afriką skaudžiausiai smogia Europos pramonės konkurencingumui, o eurozonos pirmojo ketvirčio BVP rodikliai, atmetus prisiimtas valstybių skolas, jau rodo neigiamas gamybos tendencijas.

Kol Briuselis iš inercijos tikisi, kad jo sankcijų politika privers Maskvą kapituliuoti, JAV strateginis dėmesys lieka nukreiptas į būsimą globalią priešpriešą su Kinija. Tam Vašingtonui reikalinga neutrali ir energetiškai bei resursais prieinama Rusija, o Europos pramonės pajėgumai šioje Trampo lygtuje tampa antraeiliu resursu. Nes Europa neturi nieko, ko neturėtų pačios JAV. Esminis klausimas artimiausiais mėnesiais išlieka vienas: kas greičiau pasieks kritinį išsekimo tašką – sankcijų spaudžiama Rusijos finansų sistema ar energetinio bado alinamas Europos pramonės pagrindas.

Didysis Trampo statymas: kas bus paaukota vardan Amerikos aukso amžiaus?

Šioje asimetrinėje dėlionėje kyla esminis strateginis klausimas: kodėl D. Trampui taip žūtbūt reikalinga ne tik neutrali, bet ir resursų kupina Rusija, nusigręžusi nuo Pekino? Atsakymas slypi ilgalaikėje JAV išlikimo strategijoje.

Kovoti vienu metu su 1,4 milijardo gyventojų turinčia, centralizuota ir tūkstantmetę valstybingumo išmintį sukaupusia komunistine-kapitalistine Kinija ir kartu ginkluota iki dantų Rusija, Vakarai ilgalaikėje perspektyvoje neturi šansų. Kinijos gamybinis ir technologinis konvejeris gali būti sustabdytas tik viena sąlyga – jei bus atkirsti jos užnugaryje esantys pigūs Rusijos gamtiniai ištekliai ir jos dabar deklaruojama strategine parama.

Norėdamas išgelbėti Amerikos galią ir užtikrinti jos dominavimą XXI amžiuje, Donaldas Trampas yra pasirengęs paaukoti bet ką. Ir pirmieji šioje sąrašo eilutėje atsiduria neseni JAV sąjungininkai Europoje, kurie šiandien tapo pagrindiniu trukdžiu siekiant taikos Ukrainoje.

Trilijoninių sutarčių kaina

D. Trampo vizija nesibaigia vien karo įšaldymu. Tikrasis jo tikslas – sukurti naują teisinę ir ekonominę realybę, kurioje JAV galėtų teisėtai sudaryti trilijoninių verčių sutartis su resursų turtinga Rusija. Mainais į visišką geopolitinį lojalumą priešpriešoje su Kinija, Vašingtonas yra pasiruošęs pilnai nuimti sankcijas Maskvai.

Toks žingsnis leistų D. Trampui namuose paskelbti naująjį „Amerikos aukso amžių“, kur JAV pramonė gautų prieigą prie pigių išteklių, o pats prezidentas taptų nacionaliniu didvyriu, išgelbėjusiu šalį nuo gresiančio ekonominio ir karinio konflikto su Pekinu ar bent jau neišvengiamo pralaimėjimo, jei šalia Kinijos dar stovėtų Rusija..

Parklupdytos Europos vaidmuo

Kas šioje schemoje lieka Europos Sąjungai? Tik priimti hegemono sprendimą. Kai D. Trampo sukelto energetinio šoko alinama Europos pramonė pasieks kritinį išsekimo tašką, Briuseliui tiesiog neliks fizinių išteklių tolesniam Ukrainos rėmimui. Parklupdytai, gamybinį potencialą praradusiai Europai teliks sutikti su Vašingtono diktuojama sąlyga: taika Ukrainoje privalo būti sudaryta bet kokiomis sąlygomis ir kuo greičiau.

Tai bus ciniškas, bet strategiškai apskaičiuotas Vakarų lyderystės persitvarkymas, kur trumparegė Europos „vertybinė politika“ bus paaukota vardan didžiojo Amerikos ir Kinijos dominavimo mūšio.

Iranas – ne taikinys, o kranelis Europos ekonomikai klupdyti

Šioje globalioje schemoje reikėtų atsižvelgti į tikrąjį karo Irane vaidmenį D. Trampo strategijoje. Priešingai nei teigia oficiali Vašingtono retorika, Iranas čia nėra pagrindinis taikinys – jis yra tik instrumentas, patogus geopolitinis „kranelis“. Tikrasis šio spaudimo taikinys yra būtent Europa.

Blokuodamas Hormuzo sąsiaurį ir palaikydamas kontroliuojamą karinę įtampą Artimuosiuose Rytuose, D. Trampas asimetriškai smaugia Europos pramonę. Amerika pati apsirūpina savo skalūnų ištekliais, tuo tarpu senasis žemynas sugeria visą logistikos kolapso ir brangstančios energijos smūgį.

Tai darydamas Vašingtonas siekia vienintelio tikslo – priverstinai sutrumpinti ES finansinį ir gamybinį „galėjimą“ remti Ukrainą. Europa, blokuodama Ukrainos teritorinius kompromisus, tiesiogiai trukdo D. Trampui užbaigti karą ir pereiti prie didžiojo susitarimo su Rusija.

Todėl Irano krizė yra idealus įrankis palaužti Briuselio užsispyrimą: kai pramonė atsidurs prie visiško kracho slenksčio, Europa nebeturės nei pinigų, nei politinės valios priešintis hegemono diktuojamoms taikos sąlygoms.

Kodėl su šiuo scenarijumi sutiks Rusija? Egzistencinis Maskvos išskaičiavimas

Natūralu, kad kyla klausimas: kodėl pati Rusija turėtų sutikti su tokiu JAV pasiūlymu ir nusigręžti nuo Pekino? Atsakymas slepiasi ne ideologijoje, o šaltame Maskvos išlikimo kare dviejuose frontuose išskaičiavime.

Šiandien Rusija viešai demonstruoja strateginę sąjungą su Kinija, tačiau realybėje ji vis labiau tampa jaunesniąja šios sąjungos partnere, visiškai priklausoma nuo kiniškų technologijų, tiekimo grandinių, savo pigių resursų pirkimų ir finansinių transakcijų.

Kol Rusijos kariuomenė yra įstrigusi sekinančiame kare Ukrainoje, Rytuose tyliai vyksta kiti procesai – Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire Kinijos verslas bei kapitalas jau dabar sparčiai užima strategines nišas, o regiono ekonomika dešimtmečiais į priekį rišama prie Pekino poreikių.

Maskva puikiai supranta ilgalaikę šios asimetrijos grėsmę: likus visiškai vienai prieš 1,4 milijardo gyventojų turinčią ekonominę imperiją, Rusijos suverenitetas virstų fikcija.

Todėl D. Trampo siūlomas sandoris Maskvai yra vienintelė reali galimybė „vienu šūviu nušauti du zuikius“:

Sustabdyti išsekimą: Greita taika Ukrainoje ir visiškas Vakarų sankcijų režimo panaikinimas akimirksniu nuimtų finansinę bei karinę kilpą, leidžiant stabilizuoti bręstančią vidinę bankų krizę, galimus neramumus valstybėje, išeinant nugalėtoja iš šios dabar beviltiškos finansiškai situacijos.

Subalansuoti santykius su Kinija: JAV pagalba ir atsiverianti trilijoninė Vakarų rinka leistų Maskvai nutraukti absoliučią technologinę bei ekonominę priklausomybę nuo Pekino.

Tai nėra pasirinkimas tarp draugų ar priešų. Rusijai tai yra grynai išgyvenimo klausimas. Gauti saugų užnugarį Vakaruose ir kartu su JAV pagalba neutralizuoti augantį Kinijos dominavimą Rytuose yra vienintelis būdas išlaikyti savo pačių valstybingumą. Kitų kelių šioje geopolitinėje šachmatų lentoje Maskva tiesiog nebeturi.

Nematomas žaidėjas šešėlyje: tūkstantmetė Kinijos išmintis

Galiausiai, šioje globalioje šachmatų partijoje trūksta paskutinio, tačiau paties svarbiausio elemento – Kinijos, kuri šiuo metu sąmoningai lieka giliame šešėlyje ir ramiai augina raumenis. Pekinas puikiai mato D. Trampo bandymus per Irano krizę palaužti Europą ir atplėšti Maskvą.

Tačiau Kinijos valstybės valdymo išmintis ir strateginis mąstymas, klostęsis tūkstantmečius, neleidžia jai daryti skubotų judesių. Ji supranta situaciją ir jai intensyviai ruošiasi.

Pekinas žino, kad laikas dirba jo naudai. Kol JAV eikvoja resursus Artimuosiuose Rytuose, o Europa naikina savo pramoninį pamatą, Kinija toliau cementuoja savo technologinį ir gamybinį dominavimą, kuria savus kosminius megatinklus ir ruošia atsakomąsias priemones būsimam tiesioginiam susidūrimui su Vašingtonu.

Koks bus šis tūkstantmetės kultūros atsakomasis ėjimas ir kada tiksliai jis bus atliktas – pamatysime tada, kai Pekinas nuspręs, kad scena tam galutinai paruošta. Visi kiti žaidėjai šioje lentoje – tik pėstininkai, dar nesuvokiantys savo tikrojo statuso.