infa.lt

Foto: lrv.lt

Seime skubiai užregistruotas strateginis įstatymų pataisų paketas, kuris iš esmės keičia šalies E. sveikatos ekosistemos valdymą. Oficialiuose pranešimuose šis žingsnis pristatomas kaip „tvarus finansavimas“ ir „realių įrankių suteikimas“, tačiau už gražios biurokratinės retorikos slepiasi kur kas prozaiškesnė realybė: centrinė valdžia atsakomybę už kibernetinį saugumą perkelia ant pačių gydymo įstaigų pečių, o tam reikalingus milijonus ketina braukti tiesiai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – lėšų, kurios turėtų būti skirtos pacientų gydymui ir medikų algoms.

„Gyvename hibridinių ir kibernetinių grėsmių amžiuje, todėl pacientų duomenų saugumas negali turėti jokių „pilkųjų zonų“. Sveikatos sektorius ir pacientų duomenys yra strateginė valstybės infrastruktūra. Dėl to kartu sutelkėme visas pajėgas, kad šį įstatymų paketą registruotume ir pradėtume svarstyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad grėsmės skaitmeninėje erdvėje nelaukia – tai įrodo ir vakar vėlai vakare gauta informacija apie operatyviai suvaldytą kibernetinį incidentą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos valdomoje informacinės sistemos posistemėje.

Atsakomybės perkėlimas gydymo įstaigoms

Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotos pataisos numato, kad nuo 2027 metų centrinės E. sveikatos sistemos valdytoja taps Valstybinė ligonių kasa (VLK). Tačiau didžiausia našta teks pačioms ligoninėms ir poliklinikoms. Gydymo įstaigos bus skirstomos į tris skaitmenizavimo pažangos lygius – bazinį, vidutinį ir aukštą.

Įstaigos bus skatinamos pačios rūpintis duomenų saugumu savo valdomose posistemėse, pirkti IT paslaugas ir diegti papildomus saugumo sprendimus. Pažadėta, kad vidutinį ir aukštą lygį pasiekusios ligoninės gaus papildomą tikslinį finansavimą iš PSDF lėšų.

Tačiau tai sukuria paradoksalią situaciją: mažesnės rajoninės įstaigos, neturinčios startinio kapitalo ir specialistų skaitmenizavimo šuoliui atlikti, liks „baziniame“ lygyje be papildomų pinigų ir su dar didesnėmis saugumo skylėmis.

Fonas – šviežias kibernetinis incidentas

Šis įstatymų paketas Seimo pavasario sesijoje skubinamas neatsitiktinai. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė patvirtino, kad naktį į birželio 9 dieną buvo užfiksuotas neautorizuotas prisijungimas (įsilaužta) prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos informacinės sistemos.

Pirminiais duomenimis, birželio 7–8 dienomis programišiai pasinaudojo trečiųjų šalių atviro kodo įrankio „Apache Superset“ spraga. Nors ministrė skubiai patikino, kad incidentas įvyko izoliuotoje administracinėje posistemėje ir nėra susijęs su E. sveikatos pacientų duomenimis, dėl šio įvykio jau kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Registrų centras plauna rankas

Registrų centro E.sveikatos departamento vadovas Domantas Ozerenskis aiškiai nubrėžė ribas, kur baigiasi valstybės įmonės atsakomybė. Jo teigimu, Registrų centras atsako tik už centrinę sistemos dalį, o visos prie E. sveikatos besijungiančios gydymo įstaigos privalės pačios investuoti į savo naudojamų sistemų saugumo standartus. Dar šiais metais ketinama keisti teisės aktus, kad analogiški griežti reikalavimai būtų taikomi visų įstaigų vietinėms sistemoms, kurios keičiasi duomenimis su E. sveikata.

Gydymo įstaigoms, kurios ir taip skęsta nuolatiniame finansavimo nepritekliuje bei medikų trūkume, dabar primetama prievolė tapti IT saugumo centrais, o realus šios pertvarkos įgyvendinimas prasidės nuo 2027 metų.