infa.lt

Foto: infa.lt / DI

„Nustokite naudoti dirbtinį intelektą vien dėl to, kad jį turite.“ Šis netikėtas, griežtas raginimas neseniai nuskambėjo ne iš technologijų skeptikų, o iš „Amazon“ vadovybės lūpų, kai paaiškėjo, kad darbuotojai pradėjo generuoti beprasmes užduotis vien tam, kad pakiltų vidiniuose reitinguose.

Kol technologijų entuziastai vis dar tikisi, kad DI automatiškai išspręs visas verslo problemas, didžiosios JAV korporacijos jau skaičiuoja milijoninius nuostolius. Pirminė euforija blėsta, o jos vietą užima griežtas finansinis pragmatizmas: įmonės pradeda suprasti, kad aklas DI kišimas visur tiesiog degina pinigus.

Diskusijos apie dirbtinio intelekto (DI) finansinį burbulą per pastaruosius trejus metus perėjo tris pagrindines fazes, rašo „Axios“ apžvalgininkas Zachary Basu. Pirmoji fazė pasižymėjo įtarumu, kai į technologiją buvo investuojamos istorinės kapitalo sumos, dar neįrodžius jos gebėjimo patikimai automatizuoti darbą.

Antrojoje fazėje – manijoje – pasirodę autonominiai agentai paskatino korporacijas aklai diegti DI visuose procesuose. Šiuo metu prasideda trečioji fazė – ataskaitų, kai įmonės pastebi, kad tikslingai nukreiptas dirbtinis intelektas veikia puikiai, tačiau naudojamas kaip universali produktyvumo priemonė tampa nepakeliamai brangus.

Jei anksčiau skeptiškas vertinimas skambėjo iš pašaliečių lūpų, tai naujausia skepticizmo banga kyla iš pačių ankstyvųjų DI technologijų taikytojų vidaus.

Praktiniai įmonių pavyzdžiai ir kaštų šokas

Didžiosios technologijų bendrovės jau imasi griežtų priemonių DI išlaidoms kontroliuoti:

„Uber“ apribojo darbuotojų naudojimąsi DI įrankiais po to, kai metinis „Claude Code“ biudžetas buvo sudegintas vos per keturis mėnesius. Vadovybės teigimu, tokias išlaidas tampa sunku pateisinti, nes nematyti aiškaus ryšio tarp sunaudotų žetonų kiekio ir geresnių funkcijų atsiradimo naudotojams.

• „Amazon“ panaikino vidinę darbuotojų žetonų (tokenų) naudojimo lyderių lentelę, kai paaiškėjo, kad darbuotojai dirbtinai generavo užduotis tik tam, kad pakiltų reitinguose. Vadovybė paragino darbuotojus nenaudoti DI vien dėl paties naudojimo.
• „GitHub“ perkėlė populiarų programavimo asistentą „Copilot“ prie kainodaros, pagrįstos realiu tokenų sunaudojimu (angl. usage-based billing), siekdama sukurti tvaresnį verslo modelį. Tai sukėlė šoką intensyviai įrankį naudojusiems programuotojams.
• „Bain“ atlikta 951 didelės įmonės apklausa parodė, kad finansinė DI nauda ir kaštų sutaupymas smarkiai atsilieka nuo prognozių, nors įmonės ir planuoja toliau investuoti. Ataskaitos išvadoje teigiama: „Technologija suveikė. Vertė nebuvo sukurta“.

Net „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas pripažino šią kritiką, pavadindamas klausimą, ar DI išlaidos virs realiu pelnu, pačiu sąžiningu šio momento klausimu.

Reakcija finansų rinkose

Volstritas penktadienį gavo aiškų signalą, kiek optimizmo jau buvo įskaičiuota į akcijų kainas. „Nasdaq“ indeksas krito 4,2%, fiksuodamas prasčiausią dieną ir savaitę per daugiau nei metus. „Philadelphia Semiconductor“ indeksas smuko net 10,3% – tai didžiausias vienos dienos kritimas per šešerius metus.

Viena iš nuosmukio priežasčių tapo mikroschemų gamintojo „Broadcom“ finansinė ataskaita. Nors bendrovė pranešė apie sprogstamą DI segmento augimą, ji nepadidino savo ilgalaikių DI pajamų prognozių, o tai nuvylė investuotojus, kurie tikėjosi tolesnio paklausos greitėjimo.

Išvada: Dirbtinis intelektas gali žymiai padidinti darbuotojų produktyvumą, tačiau tik tuomet, kai tiksliai žinoma, kur ir kaip jį pritaikyti. Tikruoju rinkos burbulu tapo prielaida, kad DI technologiją galima tiesiog masiškai paskleisti po įmones bei darbo procesus ir tikėtis, kad ji automatiškai atneš finansinę grąžą.

Ir šį dalyką rinkoje pademonstravo Elonas Muskas, sukūręs savo DI įmonę „xAI“ kaip smegenis jau veikiantiems produktams – robotams „Optimus“, „SpaceX“ kosmoso pramonei, „Starlink“ ryšio palydovams ir t.t. ir pan. Jis nesiūlo vien DI technologijos – jis siūlo viską kartu – apčiuopiamą-veikiančią geležį, valdomą „xAI“ vystomo „Grok“ DI.