infa.lt

Dmitrijus Medvedevas | REUTERS

Artėjant birželio 7 d. numatytiems Armėnijos parlamento rinkimams, Rusija ėmėsi griežtų ekonominių priemonių prieš Jerevaną. Rusijos tarnybos apribojo gėlių, mineralinio vandens ir alkoholio importą iš šios šalies, o šalies Saugumo taryba atvirai įspėjo Armėniją dėl jos proeuropietiškos politikos pasekmių, rašo rusų žiniasklaida

Ekonominiai ribojimai įsigaliojo gegužės pabaigoje

Rusijos federalinės tarnybos viena po kitos priėmė sprendimus, smogiančius Armėnijos eksporto sektoriui:

• Nuo gegužės 22 d. „Rosselchoznadzor“ įvedė laikiną draudimą gėlių importui iš Armėnijos, motyvuodama sugriežtinta fito-sanitarine kontrole.
• Tą pačią dieną sustabdytas garsaus mineralinio vandens „Džermuk“ (Jermuk), eksportuojamo į Rusiją nuo 2001 metų, įvežimas ir prekyba jau esamomis partijomis.
• Nuo gegužės 23 d. Rusijoje sustabdyta kelių vedančiųjų Armėnijos įmonių alkoholinės produkcijos realizacija.

Šie sprendimai buvo priimti iškart po Rusijos saugumo tarybos specialios darbo grupės posėdžio, kuriame buvo vertinami Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano vadovybės „nedraugiški žingsniai“ Maskvos atžvilgiu.

Griežti įspėjimai ir grasinimai dujų kainomis

Maskva griežtai įspėjo Jerevaną, kad šalis negalės vienu metu gilinti integracijos su Europos Sąjunga ir toliau naudotis Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) lengvatomis.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas (buvęs Rusijos prezidentas) socialiniame tinkle „Max“ pareiškė, kad tolimesnis Armėnijos artėjimas prie ES reikš narystės EAEU praradimą. Tokiu atveju Jerevanui už rusiškas dujas tektų mokėti rinkos kaina, taikoma Europai.

D. Medvedevas pridūrė, kad perėjimas prie europinių energetikos kainų sukels gyventojų nepasitenkinimą ir politinę krizę pačioje Armėnijoje.

Savo ruožtu Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas Armėnijos premjero N. Pašiniano politiką pavadino „nesąžininga“ ir pareiškė, kad Armėnijos vadovybė jau priėmė sprendimus kurti santykius su Rusijai nedraugiškomis šalimis.

Jerevano pozicija: siekis išlaikyti balansą

Nepaisant augančios įtampos, Armėnijos valdžia stengiasi vengti aštrios atsakomosios retorikos. Šalies užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas pažymėjo, kad prekybinių ginčų su Maskva (dėl alkoholio ar vaisių eksporto) būta ir prieš 10–15 metų, todėl dabartinę situaciją tikimasi išspręsti konstruktyviomis derybomis.

A. Mirzojanas taip pat atmetė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginius, kad „Vakarai bando išskirti Rusijos sąjungininkus“.

„Mes plėtojame strateginius santykius su įvairiomis šalimis, ir mūsų ryšiai su JAV bei ES jokiu būdu nėra nukreipti prieš Rusiją“, – tikino Armėnijos diplomatijos vadovas.

Ekspertų vertinimas: spaudimas gali konsoliduoti rinkėjus

Rusijos Tarptautinių tyrimų instituto NVS šalių saugumo centro vyresnysis mokslo darbuotojas Sergejus Markedonovas pastebi, kad pernelyg griežtas Maskvos spaudimas gali duoti priešingą rezultatą ir suveikti N. Pašiniano naudai.

Eksperto teigimu, išorinis ekonominis spaudimas mažose valstybėse dažniausiai sukelia „mobilizacijos aplink vėliavą“ efektą, konsoliduodamas rinkėjus aplink esamą valdžią, nepaisant to, kad tarp nukentėjusių Armėnijos verslininkų yra nemažai dabartinio premjero oponentų.