infa.lt

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį, gegužės 24 d., telefonu kalbėjosi su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka. Pokalbis sukėlė didelę audrą žiniasklaidoje. Apie jį oficialiai pranešta Baltarusijos prezidento spaudos tarnybos tinklalapyje, kur priduriama, kad pokalbis įvyko Prancūzijos prezidento iniciatyva.

Paryžius kol kas išsamesnių oficialių komentarų apie šio skambučio motyvus nepateikė.

Minsko versija: dėmesys saugumui

Oficialiame Minsko išplatintame pranešime nurodoma, kad pokalbio metu šalių vadovai dėmesį skyrė saugumo situacijai regione ir dvišaliams santykiams.

„Valstybių vadovai aptarė regionines problemas ir Baltarusijos santykius su Europos Sąjunga bei konkrečiai su Prancūzija“, – teigiama trumpame pareiškime.

Griežta Lenkijos ir Baltijos šalių reakcija

Šis netikėtas aukšto lygio kontaktas iškart sulaukė griežto vertinimo Rytų Europoje, kur bendras politinis tonas išlieka itin skeptiškas E. Macrono diplomatijos atžvilgiu.

Lenkija: Šalies užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis tiesioginį Paryžiaus kontaktą su Minsku įvertino kritiškai, pavadindamas tai „klaida“ ir „signalų siuntimu režimui, kuris yra Rusijos bendrininkas“.

Lenkijos žiniasklaidoje, ypač konservatyviuosiuose leidiniuose, tokie E. Macrono veiksmai įvardijami kaip asmeninės diplomatijos bandymai atnaujinti dialogą su autoritariniu lyderiu.

Ukraina: aštri reakcija. Ukrainos URM atstovas pavadino Macrono skambutį „nepateisinamu“ ir „kenksmingu“, nes jis suteikia Lukašenkai tarptautinio legitimumo be jokių sąlygų. Ukrainoje tai plačiai vadinama „Macrono naivumu“.

Švedija ir Nyderlandai: taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Macronas veikia „per daug savarankiškai“, nepakankamai konsultuodamasis su ES partneriais.

Lietuva: Vilniaus pozicija išlieka labiausiai kritiška. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „dialogas su Lukašenka be aiškių sąlygų yra naivus ir žalingas“.

Lietuvos prezidento patarėjai taip pat pabrėžė, kad tokie vienašališki pokalbiai silpnina bendrą Europos Sąjungos poziciją.

Latvija ir Estija: Šalys išreiškė gilų susirūpinimą dėl įvykusio pokalbio. Estijos užsienio reikalų ministras šį žingsnį pavadino nesėkmingu bandymu atskirti A. Lukašenką nuo Vladimiro Putino, pažymėdamas, kad tokie veiksmai tik suteikia papildomo legitimumo Baltarusijos režimui.

Tarptautinių apžvalgininkų ir regioninių leidinių, tokių kaip „Politico Europe“, LRT, „Delfi“, ERR bei Lenkijos „Rzeczpospolita“, vertinimu, ši E. Macrono iniciatyva vertinama kaip asmeninė Prancūzijos lyderio diplomatija, kuri didina įtampą ir nepasitenkinimą ES Rytų flange.