infa.lt

Kęstutis Budrys | nuotr. J. Kalinskas/BNS

Šeštadienį Prahoje vykstančiame tarptautiniame „GLOBSEC“ forume Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sprendimas dėl 90 mlrd eurų finansinės paramos paketo Ukrainai tik laikinai atidėjo esminį klausimą.

Pasak K.Budrio, Bendrija privalo grįžti prie diskusijų dėl įšaldyto Rusijos valstybės turto tiesioginio panaudojimo.

Kalbėdamas „POLITICO Speakeasy“ renginyje, K. Budrys pažymėjo, kad praėjusiais metais pasiektas susitarimas dėl 90 mlrd. eurų beprocentės paskolos Ukrainai 2026 ir 2027 metams buvo naudingas žingsnis, tačiau jis neužtikrina ilgalaikių Kijevo poreikių.

Kompromisas paliko klausimą neišspręstą

Finansavimo planas buvo patvirtintas tik po to, kai ES pasirinko paskolą dengti per bendrą Bendrijos skolinimąsi, o ne tiesiogiai konfiskuojant Rusijos suverenų turtą.

Šis sprendimas priimtas dėl Belgijos iškeltų teisinių būgštavimų ir ilgalaikio Vengrijos politinio pasipriešinimo. Nors Vengrija atšaukė savo veto, kai Viktoras Orbánas po rinkimų pasitraukė iš pareigų, pats įšaldyto turto klausimas liko įšaldytas – ES lyderiai tik pasiliko sau teisę panaudoti šias lėšas paskolos grąžinimui tuo atveju, jei Rusija po karo nemokės reparacijų.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, toks kompromisas problemą tik nukėlė ateičiai. „Tai dar ne pabaiga“, – pabrėžė ministras, paklaustas, ar šis klausimas turėtų vėl atsirasti ant politinio derybų stalo.

Finansavimo poreikis išliks ilgalaikis

Kęstutis Budrys argumentuoja, kad Ukrainos saugumo ir gynybos biudžeto spragos matomos jau šiais metais, o paramos poreikis niekur pradings ir pasibaigus dabartiniam dvejų metų paketui.

Ministro vertinimu, Europoje įšaldytas Rusijos valstybės turtas yra ne tik realiausias finansinis išteklius Ukrainos rėmimui, bet ir vienas iš nedaugelio efektyvių svertų, galinčių priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo dėl taikos susitarimo.

Paklaustas, ar nori, kad įšaldyto turto klausimas grįžtų ant derybų stalo, ministras atsakė: „Taip“.