infa.lt

Foto: infa.lt / DI

JAV prezidentas Donaldas Trampas paskutinę akimirką atidėjo ilgai laukto vykdomojo potvarkio dėl dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo ir kibernetinio saugumo pasirašymą. Leidinio „The Washington Post“ duomenimis, sprendimas paskutiniu momentu priimtas po skubių pokalbių su Silicio slėnio technologijų kompanijų lyderiais, o pati situacija išryškino gilų nuomonių išsiskyrimą prezidento aplinkoje.

Iškilminga dokumento pasirašymo ceremonija buvo atšaukta likus vos kelioms valandoms iki jos pradžios, kai dalis į Vašingtoną pakviestų IT korporacijų vadovų jau buvo pakeliui. Likus dienai iki planuoto pasirašymo, gegužės 20 d., DI industrijoje buvo užfiksuoti rekordiniai rezultatai: „Nvidia“ paskelbė apie istorines pajamas, „Anthropic“ pasiekė pelningumą, o „OpenAI“ pranešė apie proveržį sprendžiant sudėtingus matematinius uždavinius.

Pagrindiniai industrijos argumentai

Šaltinių teigimu, lemiamą įtaką D. Trampo sprendimui padarė asmeniniai Elono Musko, Marko Zuckerbergo bei buvusio Baltųjų rūmų patarėjo kriptovaliutų klausimais Davido Sackso skambučiai.

Technologijų lyderiams pavyko įtikinti prezidentą, kad potvarkyje numatyta „savanoriška“ sistema – reikalavimas pateikti naujus DI modelius federalinėms agentūroms peržiūrėti likus 90 dienų iki jų viešo išleidimo – realybėje virs paslėptu valstybiniu licencijavimu. Didžiausia technologijų industrijos baimė – būtinybė gauti vyriausybės patvirtinimą prieš kiekvieną inovacijos startą.

Esminiu argumentu tapo konkurencija su Pekinu, kuri yra silpnoji Donaldo Trampo (Donald Trump) vieta. Industrijos atstovai pabrėžė, kad bet kokie papildomi biurokratiniai tikrinimai JAV viduje dirbtinai sulėtins amerikiečių kompanijų plėtrą ir suteiks Kinijai strateginį pranašumą pasaulinėse DI lenktynėse.

Pats Donaldas Trampas vėliau net viešai sukritikavo savo komandos parengtą dokumentą pareikšdamas: „Man nepatiko kai kurie punktai. Šiuo metu mes lenkiame ir Kiniją, ir apskritai visus pasaulyje, ir niekas neturi trukdyti šiai lyderystei.“

Kas buvo numatyta nepasirašytame potvarkyje?

Baltųjų rūmų rengtas dokumentas turėjo iš esmės pakeisti valstybės ir IT milžinų santykius. Juo buvo planuojama įkurti nacionalinio saugumo ir civilinių agentūrų koaliciją, kurios tikslas – griežtinti galingiausių modelių (Frontier models) priežiūrą.

Projektą sudarė dvi pagrindinės dalys:

Kibernetinis saugumas: Įpareigojimas Pentagonui per 30 dienų sustiprinti savo tinklų apsaugą ir nurodymas kritinei infrastruktūrai (bankams, ligoninėms, komunalinėms įmonėms) aktyviau diegti DI sistemas gynybai nuo kibernetinių atakų. Poreikį paskatino bendrovės „Anthropic“ išleistas galingas modelis „Claude Mythos“, kuris, pačios įmonės vertinimu, gali išplėsti programišių galimybes.

Modelių vertinimas: Iždo departamentas, CISA ir NIST per 60 dienų turėjo sukurti įslaptintą vertinimo procesą, o galutinius sprendimus dėl modelių priskyrimo priežiūros kategorijai būtų priėmusi Nacionalinio saugumo agentūra (NSA).

Visuomenės spaudimas ir politinė dilema

Atšauktas potvarkis rodo, kad Baltieji rūmai susiduria su rimta politine dilema. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad 70% JAV gyventojų mano, jog dirbtinis intelektas vystosi per greitai.

Visuomenėje stiprėja baimė dėl masinių atleidimų iš darbo, augančių elektros energijos sąnaudų ir pernelyg didelės galios sutelkimo kelių IT korporacijų rankose.

Nepaisant atšauktos procedūros, agentūros „Reuters“ šaltiniai pažymi, kad Vašingtonas pilnai neatsisako idėjos kontroliuoti DI diegimo procesus, tačiau ši situacija parodė išskirtinai stiprią Silicio slėnio įtaką dabartinės administracijos sprendimams.