infa.lt

NATO admirolas Pierre Vandier (Foto: NATO)

Europos šalys neturi perspektyvų pakeisti JAV duomenų analizės ir gynybos milžinės „Palantir“ dirbtinio intelekto technologijų mūšio lauke, leidiniui „Politico“ pareiškė vienas aukščiausių Aljanso vadovų.

NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas transformacijai admirolas Pierre’as Vandieris perspėjo, kad Europa privalo veikti greičiau, jei nori sumažinti savo priklausomybę nuo JAV karinių technologijų.

Siekdamas operatyviai pagerinti žvalgybą, taikinių nustatymą ir sprendimų priėmimo greitį, Aljansas 2025 m. kovo mėnesį iš „Palantir“ įsigijo sistemą „Maven Smart System“.

Tai buvo vienas greičiausių sandorių NATO istorijoje, trukęs vos šešis mėnesius nuo poreikio apibrėžimo iki sistemos įdiegimo Brunsume (Nyderlandai) ir Monse (Belgija).

„Jie pasakė: paimsime tai, kas jau paruošta ir ką naudoja Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – pirmadienį duotame interviu teigė admirolas P. Vandieris.

Priklausomybės rizika ir Europos bandymai

Šis pirkimas sustiprino Europos nerimą dėl technologinės priklausomybės nuo Vašingtono, ypač Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos užsienio politikos kontekste.

Nors NATO teigia, kad sistema nepririša Aljanso prie vieno tiekėjo, kritikai pabrėžia, kad platformų keitimas vėliau gali brangiai kainuoti ir užtrukti.

Gegužės pradžioje Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV, pasirinko Prancūzijos DI įmonę „ChapsVision“, o ne „Palantir“.

„Palantir“ vadovas Alexas Karpas tuomet griežtai atmetė vokiečių siekius pareikšdamas, kad nesupranta, kaip Vokietija mano galinti sau tai leisti.

P. Vandieris pabrėžė, kad naštą įrodant savo pajėgumus turi prisiimti pačios Europos įmonės ir vyriausybės:

„Aljanso klausimas – parodyti lygiaverčius sprendimus. Tai yra lenktynės. Europiečiai turi įrodyti, kad sugeba pateikti kažką naudingo per kelis mėnesius ar metus, o ne per dešimtmetį.“

Skaitmeninio suvereniteto apibrėžimas

NATO vado vertinimu, Europos diskusijos apie skaitmeninį suverenitetą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas: priklausomybę nuo vieno tiekėjo, priklausomybę nuo ne Europoje esančios infrastruktūros ir duomenų kontrolę.

Aljansui skubiausias uždavinys – išvengti vieno tiekėjo, o tai bandoma spręsti kuriant atviro kodo skaitmenines sistemas, prie kurių tinklų gali prisijungti kelios skirtingos įmonės.

Tai bus itin svarbu integruojant DI ir robotiką į karines operacijas.

Gilesnis iššūkis, anot P. Vandierio, yra ilgalaikis Europos atsilikimas po dešimtmečių nepakankamo finansavimo – žemynas negamina daugelio reikalingų puslaidininkių lustų, neturi pakankamos debesų kompiuterijos infrastruktūros ir remiasi kitur sukurtomis sistemomis.

Jis teigė, kad trumpalaikėje perspektyvoje realiausias Europos tikslas yra ne visiška technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti, jog europiečiai valdytų ir kontroliuotų apdorotus duomenis, įskaitant su jais susijusią intelektinę nuosavybę, ir galėtų nuspręsti, kuo ir su kuo jais dalytis.

„Tai aš apibrėžčiau kaip skaitmeninį suverenitetą“, – sakė Vandieris.