infa.lt

foto: © Provided by Times Now

Europos Sąjungos deklaruojama „strateginė autonomija“ ir technologinis nepriklausomybės siekis susiduria su brutalia realybe, kurią Taline vykusioje Lennarto Meri saugumo konferencijoje įvardijo Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas Juha Martelius.

Interviu leidiniui „Politico“ žvalgybos šefas konstatavo, kad Europos žemynas yra infiltruotas „dviejų tipų vėžio“ – visiško priklausomumo nuo JAV programinės įrangos (software) ir Kinijos aparatinės įrangos (hardware).

Anot pareigūno, šios priklausomybės išoperuoti nebeįmanoma, todėl Europai beliks išmokti su tuo gyventi.

Šis perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai Europos Komisija artimiausiomis savaitėmis rengiasi pristatyti „Technologinio suvereniteto paketą“, kuriuo bus bandoma apriboti ES vyriausybių galimybes naudotis JAV „debesų“ paslaugų teikėjais jautriems duomenims tvarkyti.

Visgi Martelius viešai suabejojo, ar Europa apskritai sugeba sukurti analogiško efektyvumo duomenų platformas ir ar būtų pajėgi laimėti karinį konfliktą prieš Rusiją be užsienio technologijų paramos, pateikdamas trumpą verdiktą: „Šiuo metu – ne“.

Ką tai reiškia praktiškai?

Šis Suomijos žvalgybos vadovo vertinimas nuplėšia politinį optimizmą nuo Briuselio kuriamų strategijų ir parodo esminį Europos struktūrinį atsilikimą globalioje galios hierarchijoje.

Realybėje dabartinės ES ambicijos demonstruoti technologinį bei ekonominį griežtumą primena pradinuko bandymą pasigalynėti su vyresniųjų klasių moksleiviais – resursai, žinios ir patirtis tiesiog yra visiškai skirtingose svorio kategorijose.

• Pavėluotas startas ir prarastas laikas: Globaliame technologijų sektoriuje dominuoja tie, kurie pirmieji užima rinką ir sukuria ekosistemas. JAV dešimtmečiais vystė „hyperscaler“ infrastruktūrą (Amazon, Microsoft, Google), o Kinija – masiškiausią pasaulyje techninės įrangos gamybos bazę. Europa šias lenktynes pralaimėjo dar pradiniame etape. Bandymas dabar kurti europietiškus analogus teisiniais reguliavimais yra bandymas pasivyti traukinį, kuris nuvažiavo prieš dešimtmetį.
• Kapitalo badas prieš trilijonines investicijas: Kaip pažymėjo Martelius, Europa turi mokslinį potencialą (pavyzdžiui, kvantinių technologijų srityje), tačiau neturi kritinės masės kapitalo. Kol JAV ir Kinijos technologijų milžinai į tyrimus ir plėtrą kasmet investuoja šimtus milijardų dolerių, Europos rinkos išlieka fragmentuotos, o rizikos kapitalo fondai – pernelyg maži, kad pradinės idėjos virstų globaliais pramonės standartais.
• Saugumo paranoja be realių alternatyvų: ES planai uždrausti valstybinėms institucijoms naudotis JAV serveriais sukuria vakuuumą. Atpalaiduoti priklausomybę nuo JAV programinės įrangos techniškai neįmanoma, nes Europos regionas neturi veikiančių alternatyvų, kurios užtikrintų tokį patį duomenų apdorojimo greitį ir kibernetinį saugumą. Rezultate – valstybinis sektorius stumiamas į funkcinę aklavietę.
• Strateginis pažeidžiamumas: Svarbiausia Martelius išvada liečia gynybą: Europa yra visiškai priklausoma nuo JAV sąjungininkų technologinio skėčio ir palydovinių sistemų. Neturėdama savo suverenių karinių-technologinių platformų, ES negali vykdyti savarankiškos geopolitikos.

Reziume: kol Briuselis bando kurti griežtus reguliavimus, nurodinėdamas įmonėms, iš kur pirkti komponentus ar kur laikyti duomenis, žvalgybos profesionalų vertinimai rodo, kad realios galios svertų šiems reikalavimams pagrįsti Europa tiesiog neturi. „Vyresniųjų klasių moksleiviai“ kontroliuoja tiek infrastruktūrą, tiek taisykles, o Europai belieka manevruoti jų sukurtoje erdvėje.