infa.lt

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte
Foto: Stevo Vasiljevic / Reuters

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte kitą savaitę susitiks su didžiausiomis Europos gynybos kompanijomis – Rheinmetall, Airbus, Saab, MBDA, Safran, Leonardo. Tikslas – įtikinti jas greičiau investuoti ir didinti gamybą prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje liepos 7-8 dienomis, praneša „Financial Times“ (FT) leidinys.

Oficiali žinia: Europa rimtai žiūri į gynybą. Neoficiali realybė – daug sudėtingesnė.

Marko Rutte dilema

Donaldas Trampas (Donald Trump) reikalauja, kad Europos šalys daugiau išleistų gynybai. Markas Rutte nori jį nuraminti. Bet yra esminis niuansas: jis tai daro pasitelkdamas europiečių – ne amerikiečių – gynybos kompanijas.

Rheinmetall – vokiečių (nominaliai). Airbus – europietiškas. Saab – švedų. MBDA – britų-prancūzų-italų. Leonardo – italų.

Amerikiečiai į šį sąrašą nepatenka.

Kur slypi kabliukas

Trampo logika niekada nebuvo grynai saugumo klausimas. Ji visada turėjo ekonominę dedamąją – Europa turi pirkti amerikiečių ginklus, amerikiečių sistemas, amerikiečių technologijas. Tai darbo vietos JAV. Tai Trampo rinkėjai.

Rutte strategija – didinti Europos gynybinį potencialą per europiečių kompanijas – tenkina vieną Trampo reikalavimą: išleidžiama daugiau. Bet netenkina kito: pinigai lieka Europoje.

Tai gali būti pergalingas žingsnis Ankaros susitikime – arba naujas konflikto šaltinis su Vašingtonu.

Kas iš tikrųjų vyksta

Europietiškoji NATO dalis bando išspręsti paradoksą: patenkinti Trampą ir tuo pačiu metu mažinti priklausomybę nuo amerikiečių karinių pajėgumų. Abu tikslai vienu metu – sudėtingas balansavimas.

Kad susitikimas su gynybos kompanijomis yra „neįprastas“ – tai FT šaltinių žodžiai. Tai reiškia, kad Markas Rutte skuba. Liepos terminas spaudžia.

Galimas Trampo atsakas

Ruttes žingsnis turi neišvengiamą loginę seką iš Trampo perspektyvos: jei Europa investuoja į savo gynybą per savo kompanijas – vadinasi, gali apsiginti pati. O jei gali pati – kam ten amerikiečių kariai?

Tai ne teorija. Donaldas Trampas jau išveda 5000 karių iš Vokietijos ir sustabdė 4000 karių siuntimą į Lenkiją. Tai signalas, o ne atsitiktinumas.

Ir čia slypi esminis paradoksas: Rutte bando nuraminti Trampą, bet jo žingsnis gali duoti priešingą rezultatą. Kuo Europa savarankiškesnė gynyboje – tuo mažiau amerikiečių įtakos joje lieka. O Trampui saugi Europa nėra tikslas. Jam reikalinga priklausoma Europa – nuo amerikiečių ginklų, karių, sprendimų.

Ankaros susitikimas gali parodyti, kad Ruttes manevras buvo ne tiltas į Trampą, o dar vienas atsitraukimo žingsnis.

Parengė: Klaudija