infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Gegužės 12 dieną Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kuriomis siūloma atimti specialiąsias teises – vairuotojo pažymėjimą, medžioklės bilietą, leidimą ginklui, žvejybos leidimą – asmenims, vengiantiems vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo.

Iniciatyvos tikslas neginčijamas: 200 milijonų eurų nesumokėtų alimentų, 30–40 tūkstančių vykdomųjų bylų – tai ne statistika, tai vaikai, kurie auga skurde.

Bet geri norai ir geras įstatymas — ne visada tas pats.

Kas siūloma ir kodėl

Projekto autorius Seimo narys Darius Razmislevičius remiasi paprasta logika: jei žmogus atsisako mokėti — atimk tai, kas jam brangu. Vairuotojo pažymėjimas, medžioklė, žvejyba, pasak jo – tai privilegijos, ne teisės. Valstybės žinia turėtų būti aiški: vaiko interesas yra svarbesnis už suaugusiojo patogumą.

101 Seimo narys balsavo „už.” Ir tai suprantama. Tema emociškai stipri, statistika skaudi.

Kur slypi problema

Tačiau įstatymas, vienodai taikomas skirtingose situacijose esantiems žmonėms, gali duoti visiškai priešingą rezultatą nei tikimasi.

Pirma – vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje nėra prabanga. Tai pavežėjas, statybininkas, ekspeditorius, socialinis darbuotojas kaime. Atimtas pažymėjimas gali reikšti ne tik mobilumo, bet ir menko uždarbio netekimą. O žmogus be darbo alimentų nemokės tuo labiau.

Antra – 30-40 tūkstančių bylų nereiškia 30-40 tūkstančių piktybinių vengėjų. Antstoliai Lietuvoje dirba efektyviai. Jei byla vis dar vykdoma ir skola auga – dažniausiai tai reiškia, kad nėra ką aprašyti. Nuosavybės nėra. Santaupų nėra. Liko tik „smulkmenos” – specialiosios teisės, nes paskutinės kelnės jau nurengtos.

Trečia – geografinis kontekstas. Nežinoma, iš kur tie žmonės. Bet jei didelė dalis jų – iš rajonų, kur darbo tiesiog nėra, kur ekonominis ubagynas prasidėjo ne vakar – tada priemonė baudžia ne už piktybinį vengimą, o už skurdą.

Nepagrįsta prielaida

Projekto pristatymo metu skambėjo teiginys, kad alimentų nemokantys asmenys „slepiasi šešėlyje“ ir dirba nelegaliai. Tai rimtas kaltinimas – bet nepateikiant duomenų. Jei tokie atvejai žinomi, galiojantys įstatymai jau leidžia patraukti atsakomybėn ir tokius asmenis, ir jų darbdavius. Tačiau tokių bylų statistikos pateikta nebuvo.

Argumentas, kuris neparemtas faktais, silpnina visą iniciatyvą – net ir ten, kur ji pagrįsta.

Kas veiktų geriau

Klausimas nėra „ar bausti?” – klausimas yra „kaip bausti, kad tai veiktų?“ – Pajamų šaltinių atskleidimas, bankų sąskaitų stebėsena, tarptautinis bendradarbiavimas dėl užsienyje dirbančių asmenų – tai priemonės, kurios smogė ten, kur skaudžiausia, neatimant galimybės uždirbti.

Vaiko teisė gauti išlaikymą yra neginčijama. Bet įstatymas, kuris atima darbo galimybę, gali paversti skolininką dar didesniu skolininku – tik dabar jau ne tik vaikui, bet ir visai valstybei.

Gerais norais kelias į pragarą grįstas. Vaiko teisė gauti išlaikymą neginčijama. Bet įstatymas, kuris vienodai baudžia ir piktybinį vengėją, ir žmogų be darbo rajone – vertas gilesnės analizės prieš antrąjį svarstymą birželio 2 dieną.”

Parengė: Klaudija