infa.lt

Anita Orban
Foto: EPA

Veto teisės ribojimas ir ES paramos siekis

Politinė laikysena: Būsimoji URM ministrė Anita Orban (ne giminė Viktorui Orbanui) parlamente pripažino, kad iki šiol veto teisė buvo naudojama kaip „politinis teatras“. Naujoji vyriausybė siekia nutraukti šią praktiką ir vėl tapti „patikima bei prognozuojama partnerė“.

Finansinis motyvas: Pagrindinis prioritetas – atkurti pasitikėjimą ES ir NATO tam, kad būtų atblokuota 17 mlrd. eurų ($20 mlrd.) paramos, kuri šiuo metu yra įšaldyta dėl ginčų dėl teisinės valstybės principų.

Sąlyginis suverenumas: Nors piktnaudžiavimas baigsis, Vengrija deklaruoja, kad nebus „tyli narė“ ir pasiliks teisę naudoti veto, kai bus liečiami realūs nacionaliniai interesai.

Santykiai su Rusija ir energetinė politika

Priklausomybės mažinimas: Premjeras Peteris Magyaras, gegužės 9 d. išstūmęs V. Orbano „Fidesz“ partiją, įsipareigojo panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Tai esminis vyriausybės tikslas atkuriant ryšius su Vakarais.

Kontekstas dėl karo Ukrainoje ir jos narystės ES

Karinio neutraliteto pozicija: A. Orban patvirtino, kad Vengrija „pasisako už taiką“, nedalyvaus kare ir nesiųs ginklų Kijevui.

Integracijos sąlygos: Budapeštas nustatys aiškias sąlygas Ukrainos narystei ES. Tarp jų (kaip viena iš dalių) nurodomas vengrų mažumos teisių vakarų Ukrainoje užtikrinimas, reaguojant į Kijevo švietimo ir kalbos įstatymus, kuriuos Budapeštas laiko diskriminaciniais.

Derybų kalendorius: Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha patvirtino, kad Kijevas rengia konkretų pasiūlymų paketą mažumų klausimams spręsti.

Ukraina siekia atverti pirmąjį ES derybų bloką (Cluster One) gegužės 26 d., o kitus – iki birželio 30 d. (Kipro pirmininkavimo pabaigos).

Vyriausybės formavimas

Naujasis Vengrijos ministrų kabinetas, kuriame energetikos ekspertė Anita Orban taps vyriausiąja šalies diplomate, oficialiai bus formuojamas gegužės 12 d.