2026.05.08 00:25
Seimo kanceliarijos nuotaruka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas parlamentarams oficialiai pateikė Birutės Sabatauskaitės kandidatūrą antrajai lygių galimybių kontrolierės kadencijai.
Nors Seimo vadovas akcentuoja kandidatės „pasiruošimą ir patirtį“, už oficialių skaičių slepiasi gerokai spalvingesnis paveikslas: nuo tiesioginės įpėdinystės žmogaus teisių sektoriuje iki asmeninių teisinių kovų, kurios tiesiogiai koreliuoja su jos užimamomis pareigomis.
Įpėdinystė Žmogaus teisių centre: sutapimas ar „šeimyninė ranga“?
B. Sabatauskaitės profesinė karjera glaudžiai susijusi su Lietuvos žmogaus teisių centru (LŽTC), kuriam ji vadovavo nuo 2013 iki 2021 m. pavasario. Vos tik ji buvo paskirta Lygių galimybių kontroliere, 2021 m. liepą centro vadovo kėdę užėmė jos sugyventinė Jūratė Juškaitė.
Ši „estafetės perdavimo“ procedūra įvyko beveik be jokios pertraukos, suformuojant uždarą įtakos ciklą: viena partnerė prižiūri lygių galimybių laikymąsi valstybiniu lygmeniu, kita – vadovauja pagrindinei šios srities nevyriausybinei organizacijai.
Teisinis precedentas: dukra ir „antroji mama“
B. Sabatauskaitės asmeninis gyvenimas per pastaruosius metus tapo ne tik viešas, bet ir teisiškai reikšmingas. 2023 m. gruodžio 17 d. kontrolierė pagimdė dukrą Eleną. Nors pastojimo būdas oficialiai neskelbiamas, tai tapo pagrindu precedento neturinčiam teisiniam procesui Lietuvoje:
- Teismo sprendimas: 2024 m. lapkričio 6 d. teismas pripažino J. Juškaitę antrąja vaiko motina, remdamasis rašytiniais įrodymais, nors Lietuvos įstatyminė bazė dvigubos motinystės formos nenumato.
- Metrikacijos biuro pasipriešinimas: Civilinės metrikacijos biuras atsisakė išduoti oficialius dokumentus ar keisti gimimo liudijimo įrašą, konstatuodamas, kad tokios procedūros teisiškai paprasčiausiai neegzistuoja.
Ši situacija kritikams kelia pagrįstų klausimų: ar kontrolierės pareigos ir politinis svoris (primename, kad ji yra įtakingo socialdemokrato Juliaus Sabatausko duktė) netampa įrankiu formuoti teismų praktiką, kuri aplenkia Seime stringančius politinius sprendimus dėl partnerystės.
Tai, kad jos kandidatūrą teikia tos pačios valdančiosios koalicijos atstovai, neretai tampa kritikos objektu vertinant institucijos nepriklausomumą.
Ambicijos ir realybė
Prisistatydama Seimui, B. Sabatauskaitė džiaugėsi sustiprinta apsauga nuo diskriminacijos ir didėjančiu visuomenės susidomėjimu lygiomis galimybėmis.
Antrojoje kadencijoje ji žada stiprinti tarnybos prieinamumą regionuose ir kurti naujas stebėsenos sistemas.
Tačiau pagrindinis klausimas Seimo nariams gegužės 21 d. bus ne jos teisinės žinios, o tai, ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išliks nepriklausoma institucija, ar galutinai virs vienos šeimos ir konkrečios ideologinės grupės interesų atstovavimo centru.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
304
kitaip sakant sosaldemai=landsgbt
Lietuvoje „Žmogaus teisės“ jau seniai perduotos seksualinių mažumų kontrolei.
Prisiminkime TS-LKD praėjusią kadenciją – ten Raskevičius buvo Seimo ŽTK pirmininku, mainais Sabatauskaitė gavo kontrolierės vietą, kurią dabar norima pratęsti.
Ar TS-LKD ar socdemai – skirtumo nėra. Tai tik lovio pasidalinimo kadencijos, o ne valstybės politikos pasikeitimas.
Kartais stebimasi, kodėl toks žemas žmonių pasitikėjimas Seimu. Tai būtent dėl tokių veiksmų. Pasibaigia rinkimai, ir iš Seimo narių matome tik iškeltus vidurinius pirštus rinkėjams- niekam tampa nebesvarbu, ko tikisi rinkėjai, visi tik žiūri savo grupelių ar asmeninių interesų. Kad ir ši taip vadinama Žmogaus teisių sritis- sprendimus turėtų priimti tik tolerantiškas, jokiai grupei nepriklausantis asmuo. Jau kiek metų LT šias pozicijas užima akivaizdūs LGBT asmenys. Tai apie ką galima kalbėti? Jei taip toliau bus, tai gal sulauksime ir generalinio prokuroro pareigose pavyzdžiui, Henriko Daktaro ar bent Antano Kandroto.