infa.lt

Iliustracija: infa.lt / DI

Antradienį Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai paskelbė, kad Ukraina įteisina vietinės gamybos ginkluotės pertekliaus eksportą karo metu, praneša „Politico“ leidinys.

Nors sprendimas grindžiamas poreikiu stiprinti karinį-pramoninį kompleksą, jis įžiebia aštrias diskusijas dėl ES paramos efektyvumo ir ilgalaikių pasekmių Europos saugumo pramonei.

Naujoji eksporto tvarka ir „Dronų sandoriai“

Kijevas patvirtino visas procedūras, leidžiančias partneriams įsigyti moderniame kare išbandytą ukrainietišką techniką. Zelenskio pasiūlyta „speciali bendradarbiavimo forma“ numato, kad Ukraina tieks dronus bei ginklus mainais į:

• Partnerių šalyse atidaromas Ukrainos ginklų gamyklas.
• Dalijimąsi programine įranga ir pilną sistemų integraciją.
• Kovinės patirties (know-how) perdavimą.

Pagal naująsias taisykles, gamykloms eksportas bus galimas tik viršijus valstybinį Ukrainos užsakymą. Procesą koordinuos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, užtikrindama, kad pirmiausia būtų patenkinti fronto poreikiai.

Strateginis paradoksas: Ukraina kuria tai, ko ES nesugeba?

Šis sprendimas atidengia nepatogią realybę: Ukraina šiuo metu turi didesnius gamybinius pajėgumus nei finansines galimybes juos išnaudoti. Tai kelia esminį klausimą ES donorams: kodėl milijardinė parama nukreipiama Ukrainos pramonės vystymui, užuot stiprinus gamybą pačioje ES?

Kritikai pastebi „Kinijos scenarijaus“ apraiškas: siekdama greito rezultato ir pigesnės gamybos, ES faktiškai dotuoja trečiosios šalies pramonės gigantą.

Kol Europos gamintojai stringa biurokratijoje, Ukraina už ES pinigus vysto technologijas, kurios po karo gali tapti pagrindine konkurente pačios Europos gynybos sektoriui.

Kinijos komponentai ir skaidrumo iššūkiai

Dar viena jautri vieta – priklausomybė nuo Rytų. Didelė dalis ukrainietiškų dronų komponentų vis dar perkama Kinijoje, neretai naudojant tą pačią tarptautinę finansinę paramą. Tai sukuria uždarą grandinę, kurioje Vakarų lėšos netiesiogiai remia Kinijos pramonę.

Be to, Volodymyras Zelenskis pripažino, kad dalis gamyklų buvo statomos kitose šalyse „už valstybės nugaros“, todėl oficialus eksporto įteisinimas yra ir bandymas suvaldyti šešėlinę ginklų rinką.

Žvalgyba ir Saugumo tarnyba įpareigotos sudaryti šalių, kurioms ginklai negali būti parduodami dėl bendradarbiavimo su Rusija, sąrašą.

Trumpalaikė pagalba prieš ilgalaikę nepriklausomybę

V.Zelenskio teigimu, tai yra būdas paversti Ukrainą „pasaulio ginklų kalve“, tačiau Europai tai lieka rizikingu statymu.

Investuodama į Ukrainos, o ne į savo pramonę, ES rizikuoja prarasti strateginę iniciatyvą ir tapti priklausoma nuo trečiosios šalies technologijų, kurių kūrimą pati ir finansavo.

Ginklų eksporto įteisinimas karo metu signalizuoja, kad ginklai Ukrainai tampa ne tik gynybos priemone, bet ir galingu ekonominės diplomatijos įrankiu, veikiančiu globalioje rinkoje.