infa.lt

Foto: infa.lt / DI

„Politico“ atlikta diplomų, buvusių ir esamų NATO pareigūnų bei gynybos ekspertų apklausa atskleidžia jų nuomonę,, kad JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu išryškino esmines Aljanso gynybos spragas.

Straipsnio autorių teigimu, nors NATO oficialiai nedalyvauja karo veiksmuose Artimuosiuose Rytuose, ši konfrontacija apnuogino Aljanso pajėgumų deficitą, kuris taptų kritiniu menamo Rusijos puolimo atveju.

Ekspertų įžvalgos atskleidžia, kad NATO stovi prieš politinį ir karinį pasirinkimą: arba skubiai keisti ginkluotės vystymo kryptį, arba priimti transakcinį saugumo modelį, kuriame JAV garantijos Europai taptų tiesiogiai priklausomos nuo Europos karinio įsitraukimo į JAV inicijuojamus konfliktus visame pasaulyje.

NATO pažeidžiamumas: 5 pamokos vykstant karui Artimuosiuose Rytuose

Nors NATO tiesiogiai nedalyvavo JAV ir Izraelio kare su Iranu, šis konfliktas atskleidė kritines Aljanso gynybos spragas. Kariniai ekspertai ir pareigūnai įspėja: jei Rusija užpultų NATO narę (prognozuojama iki 2029 m.), Aljansas susidurtų su rimtais iššūkiais.

1. Amunicijos deficitas

Karas Irane parodė, kad Vakarų ginkluotės atsargos senka ekstremaliu greičiu.

• Faktai: JAV sunaudojo apie pusę savo „Patriot“ raketų atsargų. Prancūzija pajuto „Aster“ ir „Mica“ raketų trūkumą jau po dviejų savaičių.
• Grėsmė: Rusija per mėnesį pagamina 6 000–7 000 dronų-kamikadzių. Esant tokiam intensyvumui, NATO brangios oro gynybos raketos išsektų per kelias savaites.
• Sprendimas: Siūloma investuoti į pigesnes perėmimo sistemas (pvz., AGR-20) ir pasyvią gynybą (gelžbetoninius angarus lėktuvams).
• Ką tai reiškia Europai praktiškai: Europa privalės atsisakyti „brangios ir retos“ ginkluotės koncepcijos. Tai reiškia masinį perėjimą prie pigesnių, mažiau technologiškai pažangių, bet kiekybiškai dominuojančių sistemų. Biudžetai bus nukreipti ne į prestižinius projektus, o į primityvią, bet masinę gamybą, ruošiantis ilgalaikiam sekinimo karui.

2. Oro erdvės dominavimo ribos

5 000 Irano raketų ir dronų atakų prieš kaimynines šalis, nepaisant JAV oro kampanijos, įrodė, kad vien konvencinė aviacija negali priversti šalies pasiduoti.

• Išvada: NATO privalo persvarstyti oro erdvės kontrolės koncepciją.
• Strategija: Reikalingos tolimojo nuotolio tikslaus smūgio priemonės (pvz., AGM-88G raketos), galinčios naikinti dronų gamyklas ir karinius objektus giliai Rusijos teritorijoje.
• Ką tai reiškia Europai praktiškai: Tai tiesioginis posūkis į ofenzyvinę (puolamąją) doktriną. Europa turės investuoti į ginklus, kurie pasiekia taikinius giliai Rusijos teritorijoje. Tai didina eskalacijos riziką ir reikalauja politinio stuburo – būti pasirengusiems smogti smūgį „priešininko namuose“, o ne tik gintis prie savo sienų.

3. Silpnas karinis jūrų laivynas

Europos šalių laivynų būklė įvardijama kaip itin prasta dėl ilgalaikio nepakankamo finansavimo.

• Pavyzdžiai: Jungtinės Karalystės laivas „HMS Dragon“ dėl techninių kliūčių turėjo grįžti į uostą. Kanados premjeras pripažino, kad mažiau nei pusė šalies laivyno yra „operatyvinėje pauzėje“.
• Poveikis: Galimo konflikto su Rusija atveju NATO trūktų pajėgumų medžioti povandeninius laivus Kolos pusiasalyje ir neutralizuoti „Kalibr“ raketas nešančius laivus.
• Rekomendacija: Bendros techninės bazės ir lankstūs, multifunkciniai laivai.
• Ką tai reiškia Europai praktiškai: Europos uostai ir laivų statyklos turės virsti bendro naudojimo karinėmis bazėmis, atsisakant nacionalinio uždarumo. Tai pareikalaus milžiniškų investicijų į jūrinę infrastruktūrą, kuri dešimtmečius buvo palikta savieigai, orientuojantis tik į sausumos pajėgas po 2022-ųjų.

4. Politinė nesantaika ir JAV faktorius

Karas Artimuosiuose Rytuose dar labiau pagilino prarają Aljanso viduje, ypač santykiuose su Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija.

• Kontekstas: Europa atmetė D. Trampo reikalavimus remti karą prieš Iraną, o JAV prezidentas NATO toliau vadina „popieriniu tigru“.
• Rizika: Baiminamasi, kad Rusijos agresijos atveju JAV gali riboti savo paramą Europai.
• Rekomendacija: Siūloma taikyti „transakcinį“ metodą – tiesiogiai sieti Europos paramą JAV interesams (pvz., Hormūzo sąsiauryje) su JAV įsipareigojimais NATO.
• Ką tai reiškia Europai praktiškai: Tai pats pavojingiausias lūžis. Europa raginama tiesiogiai įsivelti į JAV konfliktus Artimuosiuose Rytuose (pvz., Hormuzo sąsiaurio blokadą), kad „nusipirktų“ amerikiečių dėmesį Rusijos pasienyje. Tokiu būdu NATO taptų nebe gynybiniu bloku, o globalių mainų įrankiu, kur Lietuvos ar Lenkijos saugumas tiesiogiai priklausys nuo Europos laivų dalyvavimo kare su Iranu.

5. Ukrainos vaidmuo ir patirtis

Ukraina apklausoje įvardijama kaip „saugumo teikėja“.

• Faktai: Ukrainos dronų ekspertai jau padeda Artimųjų Rytų šalims numušinėti iranietiškus „Shahed“ tipo dronus.
• Bendradarbiavimas: NATO plečia institucinius ryšius su Kijevu (programa „UNITE-Brave NATO“). Siūloma kurti antidroninių sistemų „juostą“ palei Rusijos sieną, remiantis Ukrainos karine pramone ir patirtimi.
• Ką tai reiškia Europai praktiškai: NATO rytinis flangas bus tiesiogiai priklausomas nuo Ukrainos technologijų ir specialistų. Tai keičia galios balansą Aljanso viduje – Kijevas tampa nebe paramos prašytoju, o esminiu saugumo architektūros komponentu, be kurio vakariečių oro gynyba lieka akla prieš pigius dronus.

Reziume: „Politico“ atlikta diplomų, buvusių ir esamų NATO pareigūnų bei gynybos ekspertų apklausa pademonstravo jų nuomonę apie tai, kad JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu išryškino esmines Aljanso gynybos spragas.

Straipsnio autorių teigimu, nors NATO oficialiai nedalyvauja karo veiksmuose Artimuosiuose Rytuose, ši konfrontacija apnuogino Aljanso pajėgumų deficitą, kuris taptų kritiniu menamo Rusijos puolimo atveju. Ekspertų įžvalgos atskleidžia, kad NATO stovi prieš politinį ir karinį pasirinkimą: arba skubiai keisti ginkluotės vystymo kryptį, arba priimti transakcinį saugumo modelį, kuriame JAV garantijos Europai taptų tiesiogiai priklausomos nuo Europos karinio įsitraukimo į JAV inicijuojamus konfliktus visame pasaulyje.