infa.lt

JAV prezidentas, Donaldas Trampas
Foto: Brian Snyder / Reuters

Vašingtonas turi naują žaislą – „gerų ir blogų” NATO šalių sąrašą. Skamba kaip Kalėdų Senelio kaprizas, tačiau už šio gesto slepiasi kažkas rimtesnio: sistemingas aljanso pertvarkos projektas pagal vieno žmogaus lojalumo kriterijus.

Remiantis trijų Europos diplomatų ir JAV gynybos pareigūno pateikta informacija, Baltieji rūmai dar prieš NATO vadovo Marko Ruttės vizitą Vašingtone sudarė detalų narių veiklos vertinimo dokumentą. Šalys suskirstytos į kategorijas – ir nuo šio suskirstymo priklausys, ar jos sulauks amerikietiško „palankumo”, ar „pasekmių”.

Lojalumas kaip nauja gynybinė doktrina

Oficialiai „patikimo sąjungininko” koncepcija remiasi gynybos išlaidomis – kas skiria 5 proc. BVP NATO tikslams, tas gerbiamas. Tačiau Irano karo epizodas atskleidė tikrąjį matą: ne pinigai, o paklusnumas.

Karinės operacijos „Epic Fury” metu – taip Pentagonas pavadino karą Irane – Ispanija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė arba atmetė, arba vilkino amerikiečių prašymus dėl bazių ir paramos. Rumunija, Bulgarija ir Baltijos šalys – tyliai atidarė oro bazes ir logistikos kelius. Šiandien pirmieji yra „blogųjų” sąraše, antrieji – „gerųjų”.

Esmė aiški: NATO narystė nebėra apsauga per se. Ji tampa atlygiu už lojalumą konkrečioje situacijoje.

Europos dilema: principai ar privilegijos

Prancūzija ir Didžioji Britanija – tradicinės Europos gynybinės galios – atsidūrė nepatogioje padėtyje. Jos atsisakė remti karą, kurį pačios laikė netikslingu ar pavojingu regiono stabilumui. Tai buvo savarankiškas sprendimas. Tačiau Donaldas Trampas (Donald Trump) jį interpretuoja kaip išdavystę.

Ironija ta, kad būtent šios šalys dešimtmečius buvo artimiausios JAV partnerės – nuo Afganistano iki Irako. Dabar jų nepriklausomas vertinimas tampa bausme.

Tuo tarpu Lenkija, kuri jau dabar apmoka beveik visas 10 000 amerikiečių karių dislokavimo išlaidas savo teritorijoje, ir Rumunija su išplėsta Mihail Kogălniceanu oro baze, pretenduoja į dar didesnį amerikiečių karinį buvimą. Tai, kas anksčiau vadinta saugumu, dabar virsta rinkos sandoriu.

Bausmė, kuri baudžia baudėją

Tačiau praktiškai įgyvendinti šiuos planus nėra taip paprasta. Net amerikiečių pareigūnai pripažįsta, kad karių perkėlimas iš vienos Europos šalies į kitą yra brangus, lėtas ir logistiškai sudėtingas. Kaip pastebėjo vienas Europos diplomatas: „Karių perkėlimas pirmiausia baudžia pačias JAV, ar ne?”

Kongrese taip pat auga pasipriešinimas. Respublikonų senatorius Rogeris Wickeris įspėjo, kad kalbos apie sąjungininkus su panieka „nėra naudingos” – retas atviros kritikos balsas iš Donaldo Trampo partijos.

Aljanso anatomija po operacijos „Epic Fury”

NATO visada buvo paremtas principu: ataka prieš vieną – ataka prieš visus. Šiandien Vašingtonas siūlo naują versiją: vieno kaprizas – visų problema.

Europos šalys stovi prieš nesudėtingą, tačiau nemalonų pasirinkimą. Jos gali tapti „patikimomis sąjungininkėmis” – tyliai sutikdamos su bet kokia Vašingtono iniciatyva, atiduodamos bazių raktus ir gaudamos mainais karinę apsaugą. Arba gali laikytis savarankiškos pozicijos – ir mokėti už tai politinę kainą.

Pirmasis kelias yra patogus trumpuoju laikotarpiu. Antrasis – vienintelis, kuris ilguoju laikotarpiu išsaugo tai, ką Europa vadina suverenumu.

Kol kas Briuselis tyli. O Vašingtonas sudarinėja sąrašą.

Parengė: Klaudija