infa.lt

Kol Europos Sąjungos valdininkai poliruoja Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) paragrafus, transatlantinėje erdvėje veriasi praraja, kurios Briuselis nebegali ignoruoti. -https://www.politico.eu/article/anthropic-apple-microsoft-europe-left-in-the-dark-superhacking-ai/

„Anthropic“ sukurtas „Mythos“ – DI modelis, galintis perrašyti kibernetinio saugumo taisykles – tapo ne tik technologiniu lūžiu, bet ir geopolitiniu pareiškimu: tikrosios inovacijos vyksta ten, kur nėra varžtų.

Pagrįsta baimė ar informacinis monopolizmas?

„Anthropic“ sprendimas riboti prieigą prie „Mythos“ nėra vien marketinginis triukas. Baimė, kad toks galingas įrankis, patekęs į netinkamas rankas, galėtų tiesiog sugriauti globalią informacinę interneto sistemą, yra daugiau nei pagrįsta.

Tai dirbtinis intelektas, gebantis aptikti ir išnaudoti saugumo spragas greičiau, nei jas spėja užlopyti ištisos programuotojų armijos.

Suprantama, kad tokio kalibro skaitmeninis turtas patikimas tik patiems artimiausiems ir saugiausiems partneriams.

Tačiau čia iškyla esminis klausimas: kurioje patikimumo skalės vietoje šiandien yra Europa?

DSA prieš „Superhakingą“: kova su vėjo malūnais

Europos Sąjunga su savo griežtu reguliavimu atsidūrė paradoksalioje padėtyje. Briuselis bando reguliuoti produktą, prie kurio net neturi prieigos. Tai primena bandymą suvaldyti uraganą surašant taisykles, kaip vėjas turėtų pūsti.

Biurokratiniai metodai, kurie veikia tradicinėse rinkose, čia tampa beviltiškai neįgalūs. Kaip taikliai pastebi redaktoriai, kurti naudojimo taisykles interneto virusų kūrėjams yra beprasmiška.

Kai technologijos vystosi eksponentiškai, bet koks popierinis reglamentas pasensta dar nespėjus jo išversti į visas ES kalbas.

Reguliuotojas ar kūrėjas?

Esminis ES pasirinkimas šiandien – ar norime likti beviltiškais neįmanomo sureguliuoti produkto stebėtojais, ar vis tik siekiame būti realių produktų kūrėjais.

Dabartiniai reguliavimo varžtai veikia kaip galingas atbaidanti repelentas: kūrėjai tiesiog neturi motyvacijos rizikuoti savo kapitalu ir intelektine nuosavybe ten, kur pirmiausia klausiama „kaip tai uždrausti?“, o ne „kaip tai įgalinti?“.

Kol Europa kuria „saugią aplinką“, likęs pasaulis kuria ateitį. Jei Briuselis neperžiūrės savo požiūrio, skaitmeninis suverenitetas liks tik skambia fraze, o „Mythos“ lygio projektai bus matomi tik per transatlantinį teleskopą.