infa.lt

Asociatyvi nuotr. | infa.lt montažas

Seimo Žmogaus teisių komitetas skubiai lopys Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Tikslas skamba tauriai – „sustiprinti apsaugą“, tačiau realybė bado akis: valstybė kuria išskirtines sąlygas ir socialines garantijas užsieniečiams, kol vietos gyventojai priversti verstis su simboline parama.

Svečiams – viskas, saviems – biurokratija

Pagal Lauryno Šedvydžio vadovaujamo komiteto palaimintą planą, užsieniečiams bus supaprastintas leidimų gyventi mechanizmas.

Jei institucijos nespėja (o jos dažniausiai nespėja), užsieniečiui tiesiog bus įteikiamas registracijos pažymėjimas, suteikiantis visas teises į socialines garantijas. Tuo tarpu Lietuvos pilietis, susidūręs su biurokratiniu vėlavimu, dažnai lieka be jokios pagalbos, priverstas įrodinėti savo tiesą teismuose.

Valstybės rūpestis – užsienietis, dažnai migrantas

Vienas iš reformos akcentų – prekybos žmonėmis aukų apsauga. Pripažinta, kad iki šiol sistema neveikė, nes valstybės saugumo ir policijos struktūros nesugeba susisukti per įstatymo numatytus terminus.

Užuot spartinus institucijų darbą ar didinus jų finansavimą kovai su nusikalstamumu, pasirinktas lengviausias kelias: tiesiog išduoti užsieniečiams dokumentus „avansu“.

Kaip taisyklė, neretai po žodžiu užsienietis slepiasi sąvoka „nelegalus migrantas“.

Modernizacija ar nuolaidžiavimas?

Komitetas džiaugiasi „nuosekliu, žmogaus teisėmis grįstu požiūriu“. Tačiau vertinant bendrame šalies kontekste – rekordinės kuro kainos, infliacija ir nusekę viešieji finansai – toks uolus rūpestis užsieniečių gerove atrodo kaip dar vienas akibrokštas mokesčių mokėtojams.

Atrodo, kad 2026-ųjų Lietuvoje tapti „prioritetiniu asmeniu“ lengviau turint svetimą pasą, o ne lietuvišką gimimo liudijimą.