infa.lt

iliustracija: infa.lt / DI

Lietuva turi problemą. Vaikų psichikos sveikatos specialistų katastrofiškai trūksta. Sprendimas? Paprastas – jei nėra psichologo, paskirk vadybininką.

Sveikatos apsaugos ministerija iškilmingai paskelbė: skiriame 1,7 mln. eurų inovatyviam psichikos sveikatos atvejo vadybos modeliui. Skamba solidžiai. Kol nepaklausite – o kas tie vadybininkai?

Atsakymo nėra. Duomenų nėra. Kvalifikacijos reikalavimų – neskelbta. Yra tik pavadinimas: „atvejo vadybininkas.” Universalus lietuviškas specialistas, atsiradęs būtent ten, kur reikalas liečia vaikus.

Pažįstate šią profesiją? Susidūrėte su ja anksčiau?

Turbūt ne darbo biržoje ar ligoninėje. Atvejo vadybininkas Lietuvoje gyvuoja dviejose vietose – „Vaiko teisių apsaugos tarnyboje“, kur sprendžiama ar atimti vaiką iš šeimos, ir dabar – psichikos sveikatos priežiūroje, kur spręs kaip tą vaiką gydyti.

Viena pareigybė. Visos funkcijos. Jokios aiškios kvalifikacijos.

Bet grįžkime prie 1,7 mln. Oficialiai – tai vaikams. 500 jų gaus paslaugas projekto metu. Projektui pasibaigus – gaus metodinį dokumentą. Dokumentas pasakys kaip reikėtų padėti vaikams, kai vėl atsiras pinigų.

O tarnyba? Ji liks. Nes niekas nekuria tarnybos pusmečiui. ES fondai pastato namą – lietuvių mokesčiai jį išlaiko amžinai. Kasmet sveikatos biudžete atsiras eilutė, ir niekas nebalsuos prieš ją, nes kas gi balsuos prieš vaikų psichikos sveikatą.

Taip gimsta sistema. Ne iš poreikio – iš mechanizmo. Įstatymas, potvarkis, tarnyba, biudžeto eilutė. Autorius – tas pats rankų raštas, kuris Seime praėjo Vaiko teisių apsaugos įstatymą ir įkūrė atvejo vadybininko institutą.

Vaikams geriau? Klauskite po projekto. Kai pinigai bus įsisavinti, tarnyba įkurta, o eilė – tokia pat ilga