infa.lt

Rusija ir JAV imasi bendrų pastangų, siekdamos užbaigti konfliktus Irane ir Ukrainoje bei stabilizuoti pasaulinę energijos rinką. Toks yra bendras Maskvos ir Vašingtono pareiškimų, paskelbtų po kovo 9 d. vakare JAV iniciatyva įvykusio prezidentų V. Putino ir D. Trampo telefono pokalbio, turinys, praneša  „Kommersant“ leidinys.

Po šio pokalbio Donaldas Trampas (Donald Trump) pažadėjo panaikinti dalį naftos sankcijų „kai kurioms šalims“ ir jų neatstatyti, „jei bus atkurta taika“. Pagrindiniai šio sprendimo naudos gavėjai tampa Maskva ir jos partneriai Azijoje, kuriems JAV anksčiau bandė uždrausti prieigą prie Rusijos naftos.

Tokiu būdu Donaldas Trampas atsisako įtraukti Rusiją į Irano sąjungininkų, besipriešinančių JAV Artimuosiuose Rytuose, sąrašą, kaip tai vaizduoja Kijeve ir Europos sostinėse.

Karas Irane netikėtai paskatino JAV ir Rusiją naujam suartėjimui. Po kovo 9 d. vakare įvykusio vienuoliktojo ir pirmojo šiais metais Rusijos ir JAV prezidentų telefono pokalbio Donaldas Trampas, paskambinęs į Kremlių, pareiškė, kad pokalbis su Rusijos vadovu buvo „labai geras“.

Pasak jo, „linijoje buvo daug žmonių iš mūsų pusės ir iš jo pusės“. Tai faktiškai pavertė pokalbį išplėstinio formato konsultacijomis, kurių pagrindinės temos buvo Ukraina ir Iranas.

Pavadinęs situaciją Ukrainoje „begaline kova“, vykstančia „didžiulės neapykantos tarp prezidento Zelenskio ir prezidento Putino“ sąlygomis, Donaldas Trampas bandė susieti Ukrainos ir Irano krizes į vieną didelę temą ir potencialaus derybų bei naujo susitarimo su Maskva objektą.

„Ir, žinoma, mes kalbėjome apie Artimuosius Rytus. Jis (Putinas) nori būti naudingas. Aš pasakiau, kad jis galėtų būti naudingesnis, jei užbaigtų karą tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sakė D. Trampas.

Didžiausia sensacija, paskelbta spaudos konferencijoje Doralyje (Floridos valstija), tapo Donaldo Trampo pareiškimas apie jo sprendimą panaikinti anksčiau įvestas sankcijas prieš kai kurių šalių naftos pramonę.

„Mes panaikiname dalį su nafta susijusių sankcijų, kad sumažintume kainas. Mes įvedėme sankcijas kai kurioms šalims, mes ketiname panaikinti šias sankcijas, kol situacija nepagerės. Tada, galbūt, jei taika bus atkurta, mums nereikės jų grąžinti“, – sakė JAV prezidentas D. Trampas.

Komentuodamas naują Rusijos ir JAV prezidentų susitikimą, Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas patvirtino, kad „pokalbis buvo dalykiškas, atviras ir konstruktyvus“. „Apskritai pokalbis buvo labai turiningas ir, be abejo, turės praktinę reikšmę tolesniam abiejų šalių darbui įvairiose tarptautinės politikos srityse“, – užtikrino Jurijus Ušakovas.

Nors kalbėdamas apie „kai kurias šalis“ JAV prezidentas tiesiogiai nepaminėjo nė vienos iš jų, aišku, kad pirmiausia kalbama apie Rusiją ir jos partnerius, kuriems praėjusiais metais JAV sudavė skaudų smūgį, bandydama atimti iš jų rusišką naftą.

Pats Trampas pareiškė, kad jam pavyko pasiekti, jog Indija, atsidūrusi labiausiai pažeidžiamoje padėtyje, žymiai sumažintų Rusijos naftos pirkimus.

Reakcija, kurią remdamosi šaltiniais Baltuosiuose rūmuose pateikia pagrindinės JAV žiniasklaidos priemonės, rodo, kad priimti sprendimą peržiūrėti ankstesnę politiką, kuria siekta išstumti Rusiją iš pasaulinės energetikos rinkos, prezidentą Trampą paskatino pasaulinės naftos kainų kilimas.

„Aukšti Donaldo Trampo padėjėjai tikėjosi trumpalaikio naftos kainų kilimo karo su Iranu pradžioje, tačiau rinkos reakcijos mastas ir stabilumas juos užklupo netikėtai“, – kovo 10 d. pranešė CNN televizijos kanalas, aprašydamas Baltuosiuose rūmuose vyraujančią paniką.

Tą dieną, kai kalbėjosi JAV ir Rusijos prezidentai, naftos kainos pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2022 m., viršydamos 119 JAV dolerių už barelį ribą.

Kaip rašo laikraštis „The Financial Times“, „pasaulis patiria didžiausią naftos šoką istorijoje, vertinant pagal tiesiogines pasekmes“, ir greito sprendimo kol kas nematyti, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis eksporto iš Artimųjų Rytų buvo blokuota dėl faktinio Hormuzo sąsiaurio uždarymo, dėl ko gamintojai priversti mažinti gavybą, nes sandėliai perpildomi.

Per keletą valandų iki Putino ir Trampo pokalbio įvykusį G7 valstybių finansų ministrų skubų susitikimą buvo aptarta galimybė kolektyviai išleisti naftą iš strateginių atsargų, koordinuojamų Tarptautinės energetikos agentūros.

„Gera, bet labai laikina priemonė“, – šią idėją komentavo Kirilas Dmitrijevas socialiniame tinkle X, leisdamas suprasti, kad be Vakarų sankcijų politikos atsisakymo pasiekti ilgalaikę stabilizaciją angliavandenilių rinkoje bus neįmanoma.

Rusijos ir JAV lyderių pokalbis ir jų parodytas siekis bendromis pastangomis ieškoti būdų deeskaluoti padėtį Irane pasirodė įmanomas, nepaisant jų kardinaliai skirtingų politinių vertinimų dėl Irano krizės.

Tuo tarpu Donaldas Trumpas kol kas neatsisakė planų pakeisti režimą Irane po rinkimų, kuriuose išrinktas nužudyto Islamo Respublikos aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei sūnus. Vladimiras Putinas palinkėjo jo sūnui Mojtaba Khamenei „tęsti tėvo darbą ir suvienyti Iraną“.

Atsižvelgdami į akivaizdžius JAV ir Rusijos politinius nesutarimus dėl Irano bei Maskvos ir Teherano sąjungininkų santykius, Rusijos ir JAV suartėjimo priešininkai bandė pasinaudoti Artimųjų Rytų krize kaip nauja proga supriešinti Trampą ir Putiną, rašo „Kommersant“.

Dar viena Kijevo ir jo Europos sąjungininkų užduotis buvo paskatinti Baltųjų rūmų vadovą paremti prezidentą Zelenskį, kuris demonstratyviai parėmė Irano aukščiausiojo ajatolos nužudymą ir paragino JAV sustiprinti spaudimą Rusijai.

Naujos kampanijos prieš Maskvą informacijos šaltiniu tapo straipsnis laikraštyje „The Washington Post“, kuriame, remiantis „trimis oficialiais pareigūnais, susipažinusiais su žvalgybos informacija“, buvo pranešta, kad Maskva tariamai perduoda Iranui žvalgybos informaciją, kad šis galėtų smogti JAV pajėgoms Artimuosiuose Rytuose.

Atsižvelgiant į tai, straipsnyje buvo padaryta išvada, kad Rusija „kaip dar viena pagrindinė JAV priešininkė dalyvauja kare, nors ir netiesiogiai“.

Tačiau ši „sensacija“ nepadarė įspūdžio prezidentui D. Tra         mpui, kuris į ją reagavo abejingai, pareikšdamas, kad apie tai nieko nežino.

Komentuodamas šią istoriją, interviu CNN televizijai buvęs JAV prezidento padėjėjas Johnas Boltonas išreiškė prielaidą, kad jei Donaldas Trampas prezidentui Putinui iškels klausimą dėl žvalgybos informacijos teikimo Iranui nutraukimo, Vladimiras Putinas atsakys, kad JAV turi imtis tokių pačių veiksmų Ukrainos atžvilgiu.

„Čia yra ir kita medalio pusė, kuri man šovė į galvą, kai Trampas skambina Putinui, kad jį papeiktų už informacijos teikimą Iranui, o Putinas sako: sudarykime sandėrį, mes nutrauksime visos žvalgybinės informacijos teikimą Iranui, jei tu nutrauksi visos žvalgybinės informacijos teikimą Ukrainai“, – pridūrė John Bolton.

Trumpo planas: Iranas dega. Ukraina moka