infa.lt

Ukrainos pabėgėliai | fondationairliquide.com nuotr.

Ketvirtus metus tęsiantis karui, Ukraina susiduria su viena sunkiausių demografinių krizių pasaulyje. Šalies demografė Ella Libanova tai vadina „katastrofa” — nuo karo pradžios Ukraina prarado apie 10 milijonų žmonių: žuvusių, pabėgusių ar gyvenančių Rusijos okupuotose teritorijose, rašo CNN kanalas.

Gimstamumo rodikliai smuko iki žemiau vieno vaiko vienai moteriai — tai mažiau nei ES vidurkis (1,4) ar JAV (1,6). Karą išgyvenančios moterys atideda motinystę, o grįžusios iš fronto dažnai susiduria su vaisingumo problemomis.

Gydytojai pastebi, kad nuo karo pradžios chromosomų anomalijų skaičius embrionuose išaugo, jaunesnės moterys anksčiau patiria menopauzę, o fronto karių spermos kokybė žymiai pablogėjo.

Straipsnio centre — trys moterys, trys istorijos. Olena Bilozerska, buvusi snaiperė, susilaukė sūnaus būdama 46 metų — iš vienintelio embriono, kuris trejus karo metus laukė Kijevo klinikoje.

Iryna Ivanova sužinojo, kad yra nėščia, kai jos vyras, elitinis F-16 pilotas, jau buvo žuvęs. Jų dukrelė gimė gruodį su tėvo mėlynomis akimis. Oksana Borkun, netekusi vyro Bachmute 2022 m., subūrė paramos grupę — dabar ji turi per 6000 narių.

Šiuo metu Ukrainoje oficialiai registruota 59 000 vaikų, augančių be tėvų.

Apie 6 milijonai žmonių — daugiausia jaunos moterys ir vaikai — emigravo kaip pabėgėliai, ir demografai perspėja: kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo mažiau jų sugrįš.

Tai ne tik demografinė, bet ir intelektinė iš šalies nutekančių protų problema, kuri apsunkins Ukrainos atkūrimą po karo.