infa.lt

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono mąstymą gerai pažįstantis pareigūnas teigė, kad projektas greičiausiai bus nutrauktas, o ne atnaujintas.

Ilgai buvusi problemine ateities oro kovos sistema (FCAS), kurią kuria Prancūzija, Vokietija ir Ispanija, yra ant žlugimo ribos, pranešė „Politico“ leidiniui keturi Europos pareigūnai.

„Pranešimas apie [projekto] pabaigą yra labiau tikėtinas nei jo atnaujinimas“, penktadienį sakė pareigūnas, susipažinęs su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuomone.

Prancūzijos įstatymų leidėjas, dirbantis gynybos politikos srityje, atskirai pritarė šiai nuomonei.

„FCAS yra miręs, visi tai žino, bet niekas nenori to garsiai pasakyti“, – sakė įstatymų leidėjas.

Trijų šalių bendros programos, skirtos šeštosios kartos naikintuvui, dronams ir koviniam debesies kompiuteriui sukurti, žlugimas būtų didžiulis politinis smūgis Prancūzijos prezidentui.

Emmanuelis Macronas asmeniškai pradėjo šį projektą kartu su tuometine Vokietijos kanclere Angela Merkel 2017 m., bet jis beveik metus buvo paralyžiuotas dėl pramoninių ginčų, todėl kelis mėnesius buvo spekuliuojama apie jo ateitį.

Žlugimas būtų „blogas signalas – todėl E. Macronas stengiasi jį išgelbėti“, – sakė minėtas pareigūnas, kuris, kaip ir kiti šiame straipsnyje cituojami asmenys, buvo informuotas apie anonimiškumą, kad galėtų atvirai kalbėti apie programą.

Vokietijos vyriausybės spaudos tarnyba ir Prancūzijos gynybos ministerija iš karto neatsakė į POLITICO prašymą pakomentuoti FCAS projekto artėjančio žlugimo perspektyvas.

Tačiau Prancūzijos pareigūnai viešai pabrėžė, kad jie vis dar nori, kad projektas būtų įgyvendintas.

„Darome viską, kas įmanoma, kad išgelbėtume šią programą. Pažiūrėsime, kaip galėsime ją įgyvendinti“, – šią savaitę žurnalistams sakė naujasis Prancūzijos ginklų pirkimų agentūros vadovas Patrick Pailloux.

FCAS programą supančios problemos taip pat išryškina Europos gynybos pramonės bendradarbiavimo iššūkius, nes žemynas skuba persiginkluoti prieš atgimstančią Rusiją ir mažėjančią Amerikos karinę galią.

Šis pilotuojamas naikintuvas yra pagrindinis Dassault ir Airbus pramoninių ginčų dėl lyderystės, technologijų ir darbo pasidalijimo objektas, ir kol kas nėra jokių ženklų, kad šie ginčai bus išspręsti. Dassault siekia didesnės kontrolės kuriant naujos kartos naikintuvą (NGF), kuris yra pagrindinė FCAS projekto sudedamoji dalis.

Jau kelis mėnesius Prancūzija ir Vokietija bando išspręsti savo nesutarimus. Jos buvo nusistatę terminą iki praėjusių metų gruodžio 17 d., tačiau jo nesilaikė ir nerado sprendimo.

Pesimistinis vertinimas pasirodė tuo metu, kai Berlynas slapta svarsto dramatišką pokytį.

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) svarstė įvairias galimybes: nuo programos pilotuojamų naikintuvų komponentų padalijimo į du nacionalinius naikintuvus iki – visai neseniai – visiško Vokietijos dalyvavimo nutraukimo, kaip teigia Vokietijos vyriausybės ir pramonės atstovai, susipažinę su jo mintimis.

Mercas šią mintį perdavė Paryžių lankančioms delegacijoms, teigė du Vokietijos gynybos srities pareigūnai, tačiau Berlynas vis dar stengiasi rasti būdą kaip pranešti šią naujieną (neužmušant Macrono).

Sąmyšis aplink FCAS atkreipė dėmesį į konkurencinę programą – Pasaulinę kovos oro programą (GCAP), kuriai vadovauja Italija, Jungtinė Karalystė ir Japonija.

Du Europos gynybos pareigūnai, susipažinę su derybomis, POLITICO pranešė, kad Berlynas tyliai tyrinėjo, kaip galėtų atrodyti dalyvavimas konkurencingoje naikintuvų programoje.

Pasak Italijos laikraščio „Corriere della Sera“, premjerė Giorgia Meloni išreiškė palaikymą Vokietijos prisijungimui prie GCAP, kai Mercas praėjusį mėnesį per susitikimą iškėlė idėją apie galimą Berlyno dalyvavimą.

Pasak „Le Parisien“, po pranešimų, kad Vokietija svarsto galimybę prisijungti prie konkurencinės „Global Combat Air Programme“, kuriai vadovauja Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija, Prancūzijos prezidentas parašė laišką Mercui, kuriame paklausė jo nuomonės apie FCAS. Abu lyderiai gali aptarti projektą šios savaitės neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu.

Berlyne Vokietijos pareigūnai tvirtina, kad Vokietija vis dar nori išsaugoti dalį projekto, ypač bendrą kovos debesį ir kitas bendras sistemas, net jei pats naikintuvo projektas bus padalytas į du atskirus lėktuvus.