infa.lt

LRT forumo laidos vaizdo įrašo kadras

Seimo narys Artūras Zuokas vakar posėdžiavusioje Seimo darbo grupėje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti pristatė siūlymus, kuriais siekiama keisti LRT valdysenos modelį ir spręsti ilgą laiką susikaupusias skaidrumo bei atsakomybės problemas.

Pasak parlamentaro, diskusijos dėl LRT dažnai nukrypsta į atskirus sprendimus ar asmenis, tačiau pagrindinė problema slypi pačioje sistemoje.

Konstitucinis Teismas dar 2006 metais aiškiai pasakė, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas yra būtinas tam, jog jis galėtų vykdyti savo misiją, tačiau tai nereiškia veikimo be skaidrumo, atsakomybės ir kontrolės. „Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas saugo redakcinę laisvę, bet jis negali būti painiojamas su uždarumu ar aiškių taisyklių nebuvimu“, – sako Artūras Zuokas.

Siūlymuose numatyta aiškiau apibrėžti, kokias viešąsias paslaugas LRT teikia už jam skiriamas lėšas. Ilgesniam laikui būtų nustatomas stabilus finansavimas, kartu aiškiai susiejant jį su konkrečiomis paslaugomis ir jų kokybės vertinimu. Kartu pabrėžiama, kad tokie susitarimai neliečia redakcinio turinio ir negali tapti priemone daryti įtaką redakciniams sprendimams.

Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių – LRT valdymo struktūros keitimas. Numatyta steigti Valdybą, kuri būtų atsakinga už kasdienį organizacijos valdymą, finansus ir sprendimų įgyvendinimą.

Tuo metu LRT Taryba liktų strateginės krypties ir visuomeninės priežiūros lygmenyje. Pasak A. Zuoko, toks atskyrimas leistų aiškiau pasidalinti atsakomybes ir sumažintų ilgą laiką kylančius konfliktus tarp skirtingų LRT valdymo grandžių.

Siūlymai taip pat apima Tarybos sudėties pakeitimus. Numatyta mažinti politinę koncentraciją jos sudėtyje, mažinant Prezidento skiriamų narių skaičių ir įtraukiant savivaldos bei visuomenės organizacijų deleguojamus atstovus.

Tokiu būdu, pasak parlamentaro, būtų stiprinamas visuomeninis atstovavimas ir mažinama politinė įtaka.

Keičiama ir vadovų atsakomybės sistema. Siūloma įvesti kadencijų ribojimą bei atsisakyti sprendimų priėmimo modelio, kuris iki šiol faktiškai neleido spręsti vadovų atsakomybės klausimų net esant rimtiems signalams.

„Šiais siūlymais sprendžiamos ne atskirų žmonių ar vadovo situacijos, o įsisenėjusios visos LRT valdysenos problemos, kurios metų metus liko be aiškaus sprendimo“, – teigia A. Zuokas.

Atskiras dėmesys skiriamas skaidrumui. Siūloma nustatyti terminus, kada turi būti paviešinami LRT komerciniai sandoriai, nes šiuo metu „komercinės paslapties“ sąvoka taikoma neribotą laiką.

Taip pat numatytas reguliarus Valstybės kontrolės auditas, kuris vertintų ne tik finansus, bet ir tai, kaip veikia pats LRT valdymas bei kaip įgyvendinama viešoji misija.

Pasak A. Zuoko, siūlomi pakeitimai sukurtų tvarų LRT valdymo modelį, kuriame institucinė nepriklausomybė būtų realiai apsaugota nuo politinės subordinacijos, o kartu būtų užtikrintas skaidrus viešųjų lėšų naudojimas ir aiški atsakomybė visuomenei.