infa.lt

Tyrėjai nustatė, kad bendravimo su AI maniera turi įtakos jos atsakymų tikslumui ir aktualumui.

Naujas „ChatGPT“ (modelis 4o) DI elgesio tyrimas parodė netikėtą dėsningumą: kuo grubesnis naudotojo užklausos formulavimas, tuo tikslesnius atsakymus jis gauna. Apie tai rašo portalas „Futurism“.

Pensilvanijos universiteto mokslininkai sudarė 50 klausimų rinkinį įvairiomis temomis, kiekvieną iš jų perrašydami 5 variantais: nuo „labai mandagaus“ iki „labai grubaus“.

Grubių užklausų pavyzdžiai apėmė tokias frazes kaip „Ei, susitvarkyk su tuo“, o mandagios formuluotės prasidėjo nuo „Prašau, padėk…“.

Iš 50 klausimų su atsakymų pasirinkimu grubūs prašymai davė vidutinį tikslumą 84,8 proc. Mandagių prašymų tikslumas siekė apie 80%, o „mandagiausių“ – 75,8 proc.

Net keturių procentinių punktų skirtumas, pasak tyrėjų, yra statistiškai reikšmingas.

Mokslininkai tai aiškina kalbos modelių ypatumais: jie gali „jausti“ naudotojo toną ir ketinimus, o tai atsispindi atsakymo tikslume ir išsamume. Iš esmės „ChatGPT“ veikia efektyviau, kai jaučia griežtą direktyvą, o ne prašymą.

„Net nežymus formuluotės pakeitimas gali turėti didelės įtakos rezultatui“, – pažymėjo Pensilvanijos universiteto profesorius Achilas Kumaras.

Tačiau grubumas turi savo ribas, kurias peržengus DI pradeda klysti dar daugiau. Tuo įsitikino infa.lt su kalbos modeliu „Grok“.

Mandagūs kreipimaisi, tipo „prašau surask“ – gali duoti daugiau klaidų ir papildomos nereikalingos informacijos, nei „surask, patikrink, trumpai“, tačiau, jei DI pradedamas barti kaip „nevykėlis“, negalintis pažingsniui įveikti duotų komandų – jaučiamas pasimetimas, kaip pasimestų ir žmogus. Ir tada klaidų procentas gerokai padidėja.

Žinoma, infa.lt asmeninė naudojimo patirtis negali būti vertinama tokiu pat lygiu, kaip konkrečių tyrimų duomenys, tačiau ji patvirtina tai, kad dirbtinis intelektas reaguoja į teksto pateikimo manierą ir toną.