2026.01.11 14:26
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios padėti Iranui atgauti laisvę.
Nuo gruodžio pabaigos ten tęsiasi didelio masto protestai.
„Iranas, galbūt, kaip niekada anksčiau, siekia laisvės. JAV yra pasirengusios padėti“, – rašė Donaldas Trampas socialiniame tinkle „Truth Social“.
Jis nepateikė jokių detalių apie tolesnius Vašingtono veiksmus.
Anksčiau JAV prezidentas grasino smogti Iranui, jei šalyje toliau bus šaudomi protestuotojai.
Protestai Irane prasidėjo dėl nacionalinės valiutos nuvertėjimo ir staigaus kainų augimo.
Protestuotojai reikalauja politinės sistemos pakeitimų ir Reza Pahlavi, 1979 m. nuversto šacho sūnaus, atėjimo į valdžią.
Sosto įpėdinis, Reza Pahlavi, kreipėsi į Irano protestuotojus, ragindamas užimti gyvenamuosius centrus ir priešintis valdžiai.
Žurnalas „Time“ pranešė, kad vien šešiose Teherano ligoninėse buvo 217 žuvusiųjų kūnų.
Žmogaus teisių organizacija HRANA pranešė apie 65 žuvusius, tarp kurių yra septyni vaikai, taip pat 14 saugumo pareigūnų ir vienas civilis pareigūnas, prokuroras.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


164


tik svarbiausia kad ponas trumpas nepareikalautu už tą pagalba Irano gyventojus nusimauti paskutinės kelnes.
kaip neseniai vyko su Ukraina, kada trumpas pareikalavo perduoti usa visas strateginės įmonės, pelną iš iskasenu gavybos, neribotam laikui.
pagal jo planą, Ukraina už pagalbą turėtu mokėti USA dar simtus metu.
Izraelio blogeris arielius maromas sakė, kad Irano nafta jau padalinta, izraeliui pazadeta 30 proc, USA 70 proc.
ir kam vergvaldziai suteikia laisve!?
Operacija „Ajax“ – 1953 m. rugpjūtį įvykdytas karinis perversmas Irane, kurio metu buvo nuverstas demokratiškai išrinktas ministras pirmininkas Mohammadas Mosaddeghas.
Organizatoriai: Operaciją bendrai suplanavo ir įgyvendino JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir Jungtinės Karalystės žvalgyba (MI6). Tai buvo viena pirmųjų slaptų JAV operacijų, skirtų pakeisti užsienio šalies vyriausybę šaltojo karo metu.
Pagrindinis motyvas buvo nafta. M. Mosaddeghas nacionalizavo Irano naftos pramonę, kurią iki tol kontroliavo britų „Anglo-Iranian Oil Company“ (dabar „BP“). Britai, bijodami prarasti pelną, o JAV – baimindamosi augančios Sovietų Sąjungos įtakos regione, nusprendė pašalinti premjerą.
Naudojant kyšius, propagandą ir organizuotus protestus, šalyje buvo sukeltas chaosas. Po perversmo Iranas tapo autokratine monarchija, o šachas Reza Pahlavi tapo artimu JAV sąjungininku. Irano naftos ištekliai vėl tapo prieinami Vakarų kompanijoms.
Ar užsienio jėgų įvykdytas karinis perversmas yra LAISVĖ?
Pasidomėkite kaip valstybinį perversmą užsienio žmonės įvykdė Irane 1953 m., apie tai BBC filmas, dokumentinis „Planet Oil”, 2 serija.