infa.lt

Asociatyvi nuotr. Homoseksualų paradas Vilniuje, Gedimino prospekte, 2016 m. | infa.lt nuotr.

2025 m. birželio 28 d. Budapešte vyko 30-asis kasmetinis „Pride“ paradas, kuris, nepaisant vyriausybės draudimo rengti tokius renginius, pritraukė rekordiškai daug tarptautinių dalyvių, tarp jų – daugiau nei 70 Europos Parlamento narių, primena „Edge Media Network“ leisdinys.

Meras Gergely Karacsony, žaliųjų politinės partijos „Párbeszéd – A Zöldek Pártja“ narys, parėmė ir padėjo organizuoti paradą kaip savivaldybės renginį, teigdamas, kad jis nepatenka į nacionalinės asamblėjos apribojimų sritį.

Renginį parėmė daugiau nei 30 užsienio šalių ambasadų, įskaitant Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadas, pabrėždamos pasaulinę solidarumą su Vengrijos LGBTQ+ grupe.

Eitynės vyko taikiai, pabrėžiant pasipriešinimą ribojančiai politikai Vengrijos konservatyvios vyriausybės, vadovaujamos ministro pirmininko Viktoro Orbáno, sąlygomis.

2025 m. gruodžio 12 d. Karácsony savo „Facebook“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše atskleidė, kad Budapešto prokuratūra jam atsiuntė kaltinamąjį aktą, susijusį su birželio renginiu.

Vaizdo įraše jis klausė: „Kas yra laisvė Budapešto gyventojams? Ar tai mero įkalinimas?“ ir patvirtino: „Aš didžiuojuosi, kad prisiėmiau visą politinę riziką dėl savo miesto laisvės, ir aš didžiuodamasis stovėsiu prieš teismą, kad apginčiau savo laisvę ir savo miesto laisvę.“

2025 m. kovo 18 d. Vengrijos parlamentas partijų balsų dauguma (140 prieš 21) priėmė konstitucijos pataisą, pagal kurią renginių, pažeidžiančių 2021 m. „vaikų apsaugos“ įstatymą, draudžiantį „vaizduoti ar skatinti“ homoseksualumą ar lyties keitimą nepilnamečiams, organizavimas ar dalyvavimas juose yra laikomas nusikaltimu.

Pažeidėjams gresia baudos iki 200 000 Vengrijos forintų, o organizatoriams, tokiems kaip Karácsony, gali grėsti iki vienerių metų laisvės atėmimas. Pakeitimu taip pat leidžiama policijai naudoti veido atpažinimo technologiją dalyviams identifikuoti.

Lygiagrečiu pakeitimu buvo paskelbta, kad yra tik „dvi lytys“, suderinant su Vengrijos valdančiosios konservatorių partijos „Fidesz“ retorika ir atkartojant tarptautinių veikėjų, susijusių su Orbánu, pozicijas.

Premjeras Orbánas 2025 m. vasarį savo kalboje apie šalies padėtį įspėjo, kad „Pride“ organizatoriai neturėtų ruoštis renginiui, vadindamas jį laiko švaistymu. Nepaisant policijos draudimo, kuriuo buvo remiamasi vyrams besibučiuojančių ir drag atlikėjų nuotraukomis, Karácsony tvirtino, kad savivaldybės nuostatos leidžia rengti eitynes.

Budapešto „Pride“ organizatoriai draudimą palygino su fašizmu ir vis tiek renginį surengė.

Anksčiau, 2025 m. rugpjūčio 1 d., po renginio Karácsony buvo apklaustas kaip įtariamasis Nacionaliniame tyrimų biure. Jis atsisakė atsakyti į klausimus, vietoj to ginčydamas parado teisinį statusą, o vėliau kreipėsi į rėmėjus prie policijos nuovados, išreikšdamas užuojautą pareigūnams, kurie atrodė „sutrikę, bet mandagūs“.

Teisingumo ministras Bence Tuzson anksčiau buvo įspėjęs apie laisvės atėmimą už draudimo nesilaikymą ir apie tai informavo ambasadas.

LGBTQ+ gynėjai Vengrijoje šiuos kaltinimus vertina kaip pastangas slopinti lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų, queer ir kitų įvairių tapatybių matomumą ir teises. Tamás Dombos, projektų koordinatorius Háttér Society – vengrų LGBTQ+ teisių organizacijoje – apibūdino draudimą kaip rinkėjų dėmesio nukreipimo taktiką, pažymėdamas, kad veido atpažinimo technologija gali būti naudojama platesnio masto protestams slopinti.

Tarptautiniu mastu Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty paragino vetuoti šį įstatymą, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino leisti surengti Budapešto Pride.

Viktoras Orbánas atmetė išorės kišimąsi. ILGA-Europe pabrėžė kaltinimo riziką, pažymėdama, kad Karácsony gali grėsti metai kalėjimo už renginio organizavimą ir skatinimą jame dalyvauti.

Karácsony savo teisinę kovą pateikia kaip Budapešto autonomijos ir visų gyventojų, įskaitant LGBTQ+ grupę, laisvių gynimą. Rėmėjai, tarp jų ir parlamento narys András Jámbor, rugpjūčio mėnesį, kai vyko jo apklausa, surengė mitingą, kuriame dalyvavo apie 200 protestuotojų.

Ši byla išbandys vietos valdžios ir nacionalinės politikos santykius ES kontekste, o tai turės pasekmių homoseksualams, transseksualams, nebinariniams asmenims ir visiems LGBTQ+ vengrams, siekiantiems viešai reikšti savo nuomonę.

Nei Karácsony, nei prokuratūra dar nėra nurodę tikslių kaltinimų.