infa.lt

2026 metų pradžia atneša naujieną mažiausiai uždirbantiems – minimali mėnesinė alga (MMA) nuo sausio 1 d. kyla iki 1153 eurų bruto (prieš mokesčius). Tai 115 eurų arba 11,1% daugiau nei 2025 m. (1038 eurai).

Vyriausybė tai pristato kaip žingsnį link oresnio gyvenimo, bet realybėje vaizdas ne toks rožinis: mokesčiai „suvalgo” dalį augimo, o neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) antrus metus iš eilės nedidėja.

Oficialiai, gaunantys MMA „į rankas“ (neto) turėtų gauti apie 846 eurus (pagal Socmin ir VMI skaičiavimus). Palyginti su 2025 m. (~777 eurai) – padidėjimas ~69 eurai per mėnesį. Bet čia slypi keli kabliukai:

• Bazinis NPD lieka 747 eurai (kaip ir 2025 m.), o formulė keičiasi: NPD taikomas tik algoms iki ~2562 eurų bruto per mėnesį. Viršijus šią ribą – NPD visai netaikomas (panaikinta antroji formulė, kuri anksčiau švelnino mažėjimą).
• Dėl to dalis MMA augimo nueina didesniems mokesčiams (SODRA 19,5%, GPM 20%). Be to, aukštesnes algas gaunantiems (virš ~2562 eurų bruto) mokesčių našta šiek tiek išaugs (~10–20 eurų mažiau į rankas).
• Papildomas NPD už vaikus grąžinamas, bet įsigalioja tik nuo 2027 m. (1044 eurai metams už vaiką).

Dar vienas šalutinis efektas: MMA naudojama kaip bazė kai kurioms išmokoms ir mokesčiams, tad savarankiškai dirbantiems (pvz., su verslo liudijimais) VSD įmokos kils apie 10–15 eurų per mėnesį.

Palyginimas su kaimynėmis (MMA bruto 2026 m.):

• Lietuva: 1153 € (didžiausias Baltijos šalyse, tačiau atsižvelgus į NPD, Neto gali būti mažesnis už Lenkijos)
• Latvija: ~780 €
• Estija: ~886–920 €
• Lenkija: ~1140–1146 € (beveik prilygsta Lietuvai)

Nominaliai Lietuva lenkia, bet ar tai reiškia geresnį gyvenimą?

Vidutinės algos ir realybė Vidutinis bruto atlyginimas Lietuvoje 2025 m. pabaigoje siekė ~2 427 eurus, bet tai vidurkis, kurį pakelia IT specialistai, vadovai ir Vilnius. Mediana žemesnė, o valstybiniame sektoriuje (pvz., teismo sekretorės) algos – vos ~1200 eurų neto. Vidurkis gali atrodyti gražiai, bet realybėje daugelis jaučia kitaip.

Palyginimui kaip išvedamas vidurkis: Elonas Muskas gauna per mėnesį 2 mln (tik pavyzdys), o eilinis Lietuvos darbuotojas 1000 į rankas. Tačiau skaičiuojant vidurkį tarp jų – abu gauna po 1, 005 mln., abu milijonieriai.

Kainos ir apsipirkimas Lenkijoje Oficialūs duomenys (Numbeo, Eurostat) rodo, kad bendras pragyvenimo lygis Lietuvoje ir Lenkijoje panašus – Lietuvoje net šiek tiek pigiau (~8% be nuomos). Bet pasieniečiai žino tiesą: maisto prekės, buitinė chemija, degalai ir statybinės medžiagos Lenkijoje dažnai pigesnės.

Net 2025 pabaigoje lietuviai iš Marijampolės, Alytaus ar Lazdijų reguliariai važiuoja į Suvalkus ar Augustavą – autobusais ar automobiliais. Skirtumai juntami realiose parduotuvėse (Biedronka, Lidl), ypač ilgo galiojimo prekėms. Nors zloto kursas ir infliacija kainas kelia, sutaupymas pasienyje vis dar apsimoka.

Išvada: ar 2026-ieji bus geresni? MMA augimas – teigiamas, bet NPD nedidinimas ir siaurėjantis jo taikymas daugiau uždirbantiems „suvalgo” dalį naudos. Lietuva nominaliai lenkia kaimynes, bet reali perkamoji galia priklauso nuo to, kur perki duoną ir pieną.

O gynybai surenkami papildomi milijonai iš mokesčių reformos – gal saugumas svarbiau už žmonių kišenę? – Valdžia galvoja, kad taip, nors savo atlygimų nemažina, o neseniai padidino bazinį koeficientą.. Rašykite komentaruose: kiek jums realiai liks po MMA kilimo, ar NPD pokyčiai jus palies ir ar vis dar važiuojate į Lenkiją?

Šaltiniai: Socmin.lrv.lt, VMI.lt, Sodra.lt, Statistikos departamentas, Numbeo, Eurostat.