2026.01.01 12:28
Dar viena pakopa laiptuose į dangų. Vėl liepsnos mirguliavimai vyzdžiuose ir liūdnas veidas. Ko graužiamės, kad mūsų mažai? O ar buvo kada kitaip? Ir nebus.
Taip, kalvos aukštos ir laužai vargiai ką apšviečia. Bet sargybiniai mato vienas kitą, nors neatpažįsta. Kartais iš tolo vienas kitam pamojuojam. Tai viskas, kas yra. Ir kas įmanoma.
Kas laukia šviesos, dažnai pamiršta, kad aušra ateina tik tiems, kurie nepabėgo iš nakties. Kantrybė nėra laukimas. Mes budėjimas, kai niekas nieko nebežada.
Sakot, pasaulis per platus? Vėjas, perbėgęs per kalvas, nepalieka žymių, tačiau kalvos žino, kad jis buvo. Net jei niekas neištars mūsų vardo, kažkas bus perėjęs mūsų tylą.
Naktis visada atrodo didesnė už ugnį, bet liepsna niekada nesiskundžia. Ji dega tiek, kiek jai duota, kiek meilės galėjo sukaupti gyvas medis. Taip, kiekvienas laužas galvoja esąs vienišas.
Neklauskim, ar pajėgsim, ar verta – tai ne klausimas, o būsena. Kas dalinasi net maža šviesa, jau davė daugiau už tą, kuris nešė amžinybes mintyse. Kas nepavargo žiūrėti į tolius – tas jau kelyje.
Rytoj niekas nepasikeis, bet štai liepsna vėl ir vėl mirguliuoja akyse. Ir kažkas, kažkur, per tą patį atstumą tarp kalvų tamsoje, regi tą patį šviesos virpėjimą. Ir to mums šiąnakt pakanka.
Ugnis niekada nemato visos tamsos, bet naktis visada žino, kur ji dega. Ir ateina gesinti netikėjimais. Ateitis nėra dovanota, jos reikia išlaukti.
Mes nesam maži, tiesiog stovim per arti savo baimės. Budintys naktį ne pasaulį saugom, o vienas kitą nuo užmaršties. Ir atstumas tarp laužų matuojamas ne žingsniais, o drąsa pakelti akis.
Mūsų šviesa maža, bet nesilpna, ji tiesiog neturi pretenzijų būti Saule. Nematom vienas kito? Kartais neregėti veido reiškia matyti esmę. Mūsų tylėjimas nėra tuštuma – tai vieta, kurioje dar neapsisprendė žodis.
Išnykstam ne tada, kai pralaimim, o kai nustojame degti be liudininkų. Naktis klausia mažiau už dieną, bet atsakymus priima rimčiau.
Ugnis nežino, ar ji reikalinga, bet tie, kurie ją saugo – prisimena kelią. Sudegusiųjų pelenai yra ne pabaiga, o tylus liudijimas, kad šiluma buvo kadaise tikra.
Žvaigždės ir laužai kalba ta pačia kalba – tik skirtingu garsu. Jei niekas neatsiliepia, tai dar nereiškia, kad niekas mūsų neklauso. Mūsų sargyba nėra pareiga, tai susitarimas su tamsa.
Ne mažas yra menkas, o tas, kuris pasaulio triukšmu save matuoja. Ugnis neklausia nakties leidimo, ji tiesiog dega. Ir kalvos mūsų ne per aukštos.
Tai žmogaus žvilgsnis per žemas ir sunku pakilti, bet kas budi tamsoje, tas jau pasirinko šviesą. Taip, ne visų mūsų veidai duoti atpažinimui, kai kurie – tik paliudijimui.
Bet atstumas tarp mūsų trumpėja ne žingsniais, o be baimės pakeltomis akimis. Ir maža mūsų šviesa nekaltina tamsos – tylėjimas yra kalba tiems, kurie neskuba.
Ne kiekvienas mūsų mostas prie laužo skirtas akims, kai kurie – tik širdžiai. Nes kas tikisi ryto, bet bėga nuo nakties, tas ieško ne šviesos, o pasiteisinimo. Pelenai nemeluoja – tai ugnis, nusirengusi šviesą.
Būti sargyboje reiškia sutikti nebūtinai tokį, kaip mes, o tokį, koks ateina. Ir priimti tokį laiką, koks išauš. Ne tas pradingsim, kurio nemato, bet tas, kuris nustojo degti.
Naktis ilga tik tiems, kurie joje vieni. Ugnis maža, bet jos mums pakanka, kad turėtume kur sugrįžti. Naktis nereikalauja paaiškinimų, priima tik mūsų budėjimą ir ne visų mūsų veidai verti atpažinimo.
Kai kurie duoti tam, kad būtų paliudyta: ne vienas čia stovėjai. Atstumas tarp laužų bus nugalėtas, tylėjimas nėra tuštuma. Tai laikas, kuriame žodis dar renkasi tiesą.
Mes ją ir vienas kitą surasim.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
373
Grafomanija,papilstymai.
Ačiū Gerb. Algimantui, kaip visada – puikiai.
Ačiū Autoriu už straipsnį.
Mano manymu švabomasonai ir jų statytiniai idėjo daug resursų ir pastangų, kad pasiektų vieną iš pagrindinių savo tikslų – kad sukurtų iliuziją, jog juos visi masiškai palaiko.
Vienas pagrindinių davosošvabomasonų tikslų yra jų palaikymo masiškumo iliuzijos sukūrimas. Dėl tokios iliuzijos sukūrimo masonų nepalaikantys žmonės turėtų jaustis esantys vieniši kovotojai, kaip kokie donkichotai, kovojantys su visuotine tamsa.
Visuotinė tamsa yra tik iliuzija, sukurta eteryje tamsos tarnų ir jų statytinių.
Tamsos tarnų dominavimas eteryje dar nereiškia kad jie dominuoja ir gyvenime.
Praeiti rinkimai į seimą parodė, kad švabokonservatoriai prarado didelę dalį žmonių pasitikėjimo. Taip pat rinkimų į savivaldybių tarybas metų konservatoriai negavo daugumos ir savo mero nei vienoje Lietuvos savivaldybėje išskyrus Vilnių.
Taip pat kultūrininkų mitingai parodė, kad švabokonservatoriai Lietuvos žmonių yra nepalaikomi.
Turint galvoje, kad į kultūrininkų mitingus buvo surinkti beveik visi Lietuvos aktyvūs švabokonservatoriai, kartu privalomai atvežant mokinius ir manau kitų įstaigų pavaldžius darbuotojus ir kad tokių aktyvių konservatorių netgi su mokiniais ir kitais pavaldžiais darbuotojais susidarė maksimum iki 10 tūkstančių (kas Lietuvos mąstu yra nedaug), parodo, kad konservatorių palaikymas nėra masinis, priešingai nei bandoma mums įteigti užvaldytame eteryje.
Nors smegenų plovimas užvaldytame eteryje gali suteikti persvarą užvaldžiusiems šį eterį, bet manau, kad praeiti rinkimai ir kultūrinikų mitingai rodo, kad taip neįvyko.
Tamsos tarnų bandymas apgaule ir melu dominuoti eteryje bei bandymas sukurti iliuziją jog jų palaikymas yra masinis yra žinomi dar nuo biblijinių laikų.
Šventajame Rašte yra aprašyta metodika, kokių priemonių imasi tamsos tarnai, norėdami sukurti visuotinio savęs palaikymo iliuziją.
Šventajame Rašte rašoma, kad Jėzaus neteisingo teismo metu žydų valdantieji fariziejai į žmonių minią pasiuntė savo apmokamus influencerius, kuriuos išdėstė tam tikrais atstumais. Šių apmokamų inflencerių užduotis buvo garsiai šaukti Jėzų smerkiančius šūksnius ir tyčiotis iš Jo.
Žmogui, atsidūrusiam tokioje minioje, kurioje iš skirtingų pusių girdisi garsūs Jėzų smerkiantys šauksmai ir patyčios, buvo sukurta iliuzija, jog visi esantieji šioje minioje žmonės smerkia Jėzų. Kadangi žmogus yra bendruomeniška būtybė, kuriam per tūkstantmečius yra susiformavęs bendruomeniškumo jausmas, kuris per tūkstantmečius buvo žmonių išlikimo garantas, todėl žmogui psichologiškai yra sunku stoti prieš minią ir nesutikti su minios nuomone. Todėl žmogus yra linkęs nesusimąstydamas persiimti minios nuomone. Dėl tos pačios priežasties daugelis minioje atsidūrusių žmonių, nuolat besiklausančių minioje sklindančių pasamdytų influencerių balsų, patys persiėmė Jėzaus smerkimo ir tyčiojimosi iš Jo nuotaikomis ir patys ėmė transliuoti neapykantą ir patyčias Jėzui.
Valdžioje esančių manau piktadarių metodai yra nepakitę nuo prieš 2000 metų valdžioje buvusių piktadarių metodų. Šiandien lygiai taip pat, kaip ir prieš 2000 metų yra samdomi influenceriai ir taip vadinami nuomonių formuotojai, kurie reikšdami neigiamas emocijas ir skleisdami patyčias apie tiesą kalbančiuosius, vykdo valdančiųjų užduotį sukurti visuotinio valdančiųjų palaikymo iliuziją.
Atkreipiu dėmesį, kad iliuzija yra kuriama ne argumentais argumentuojant, bet emocijomis. Todėl manau argumentai yra ginklas prieš propagandą, kuri beveik visuomet būna emocinė.
Taip pat atkreipiu dėmesį tų influencerių ir nuomonių formuotojų, kurie prisideda prie melo, apgaulės ir šmeižto prieš teisiuosius skleidimo, į tą faktą, kad biblijinių influencerių šeiminikų tariama pergalė prieš Jėzų neapsaugojo Jeruzalės (tuo pačiu ir influencerių ir jų šeimų) nuo sunaikinimo ir ištrėmimo, bet buvo šio sunaikinimo ir tremties priežastis. Šventajame Rašte yra užrašyti Jėzaus žodžiai, kuomet Jis gailėdamasis savo Tėvynės dėl jos laukiančių persekiojimų karčiai ištaria, kad jei Jeruzalė būtų supratusi, kad visa tai, ant ko ji spjaudo ir šmeižia iš tiesų teikia jai apsaugą nuo piktojo ir ramybę, tuomet Jeruzalė būtų buvusi ne tik išgelbėta, bet ir didžiomis malonėmis apdovanota, o jos vadovai, savaime suprantama, būtų tapę didžios Tautos gerbiamais ir mylimais Vadovais.
Tad linkiu mums visiems Dievo malonės, kad šiais 2026 metais mes visi suprastumėme, Kas mums teikia ramybę ir apsaugą ir to pasėkoje taptumėme malonėmis apdovanotąja Tauta su mūsų mylimais Valstybės Vadovais.
parasytas zmoniu tam,kad butu pigiau valdyti kitus zmones! Ir – nieko daugiau!
O gal tamsta esi piktojo tarnų masonų, kurie nori išstumti Dievą, įtakoje
butent taip landzbbiu kgbistu dresuotos ir apmoketos megztosios beretes skanduodavo minioje ‘landzbbis landzbbis Lietuva’ pasiskirste minioje kuopelemis po 10 kaip aa tremtinys ir disidentas Algirdas Sukys 2017 metais papasakojo
O šiandien švabokonservatoriai manau tą patį daro virtualioje realybėje pvz. feisbukuose sustatydami savo influencerius, užvaldytose lrt ir kitose televizijose, tokiuose portaluose kaip delfiai, penkiolikaminučių.
Todėl taip ir plėšosi nenorėdami lrt išleisti iš savo rankų, nes prarastų galimybę emociškai manipuliuoti žmonių sąmone, o be emocinės manipuliacijos argumentais jie yra neįgalūs apginti jokių savo pozicijų.
Ačiū, jautriai.
Aciu autoriui.Uz visus puikius jo straipsnius.
„Jei niekas neatsiliepia, tai dar nereiškia, kad niekas mūsų neklauso.” -Taigi, netylėkime. Lašas po lašo ir akmenį pratašo.