infa.lt

Ar praėjusią savaitę ES lyderiai padarė teisingą sprendimą, kad Ukraina neišnyktų? Praėjusią savaitę ES dar kartą įrodė, kad ji yra veiksmingiausia tada, kai niekas nemato – geriausia vidury nakties prieš didžiąsias šventes.

Žinoma, turime omenyje ketvirtadienį pasiektą susitarimą dėl finansavimo Ukrainai. Nors daug rašyta apie Belgijos pasipriešinimą Komisijos „reparacijų paskolos“ schemai, palyginti mažai dėmesio skirta 90 mlrd. eurų dotacijai, kurią ES sutiko suteikti Kijevui bendrai pasiskolinusi, rašo „Euractiv“ leidinys.

Kas yra 90 mlrd. eurų tarp draugų? Ne taip seniai tokios sumos buvo egzistencinio skausmo priežastis kai kuriose ES dalyse, ypač Vokietijoje.

Po Graikijos skolos krizės pradžios 2010 m. Europos lyderiai mėnesius praleido važinėdami iš vieno krizės viršūnių susitikimo į kitą, diskutuodami, ar ir kaip išvengti valstybės bankroto.

Jų pagrindinis rūpestis buvo ne Graikija, kuria daugelis piktinosi dėl metų metus vykdytos „kūrybinės apskaitos“, bet euro stabilumas, kuris atrodė galintis žlugti.

Labiausiai įtemptos diskusijos vyko dėl bendros Europos skolos – „euroobligacijų“ – išleidimo klausimo.

Vokietija ir kitos taupios šalys laikė euroobligacijas keliu į pražūtį. Argumentuota, kad bendros skolos panaudojimas Graikijos gelbėjimui sukurtų pavojingą precedentą, kuris galiausiai užkraustų Vokietijai „Club Med“ šalių įsipareigojimus.

Galų gale euro zonos šalys tiesiogiai gelbėjo Graikiją dvišalėmis paskolomis, o vėliau netiesiogiai – per vadinamąjį Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), Liuksemburge įsteigtą specialiąją įstaigą, skirtą Atėnams paskolinti 80 mlrd. eurų, ir galiausiai per naują gelbėjimo fondą – Europos stabilumo mechanizmą.

Vokietija visą laiką tvirtino, kad nesutinka su euroobligacijomis, bet iš tiesų būtent tai ir padarė.

Po Graikijos ir kitų euro zonos narių gelbėjimo sekė COVID atkūrimo fondo išmokos, dėl kurių ES prisiėmė daugiau skolų, nei kas nors būtų drįsęs įsivaizduoti 2010 m.

Šiandien ES bendri skolos įsipareigojimai siekia 670 mlrd. eurų, todėl ji yra penkta pagal dydį suvereni arba viršvalstybinė skolininkė Europoje, kaip teigia Madride įsikūręs tyrimų centras „Círculo de Empresarios“.

Šis pokytis ypač vertas dėmesio ne tik dėl to, kad prieš 15 metų ES praktiškai neturėjo skolų, bet ir dėl to, kad blokas tapo „skolų sąjunga“, kurios taip bijojo Vokietija ir kitos šalys, beveik nesulaukdamas viešos diskusijos.

Ar ES lyderiai praėjusią savaitę padarė teisingą sprendimą, kad Ukraina išliktų gyvybinga? Taip.

Tačiau sprendimas be jokios viešos diskusijos padidinti ES skolą tam, kad būtų padėta Ukrainai, yra sprendimas, dėl kurio jie netrukus gali gailėtis.