infa.lt

REUTERS

Po 16 valandų trukusio ES lyderių susitikimo Ukraina pagaliau gaus pinigus, tačiau ne visi laimėjo.

Po maratono trukmės viršūnių susitikimo, lyderiai susitarė dėl plano teikti finansavimą Ukrainai remiantis ES bendra skola, nors trys šalys atsisakė jį pasirašyti. Tai nebuvo tas planas, kurio siekė dauguma ES šalių, t. y. panaudoti įšaldytus Rusijos pinigus Kijevo karo pastangoms paremti, rašo „Politico“ leidinys savo apžvalgoje.

Štai kas laimėjo ir kas pralaimėjo šiame Europos viršūnių susitikime.

Laimėtojai

Bartas De Weveris

Belgijos ministras pirmininkas parodė stojišką pasipriešinimą Rusijos pinigų panaudojimui, kuriam jis priešinosi nuo pat pradžių. Didžiąją dalį laiko jis buvo vienintelis, kuris priešinosi šiam planui, kol Italija ir kelios kitos šalys vėliau irgi išreiškė abejones juo.

Jo pagrindinė taktika? Po kelių savaičių pasipriešinimo įšaldytų aktyvų panaudojimui, kuris, jo nuomone, būtų smarkiai pažeidęs jo šalį galimiems Rusijos atsakomiesiems veiksmams, De Weverio komanda pasirodė pasirengusi visą dieną derėtis su Europos Komisijos pareigūnais, tik tam, kad pateiktų reikalavimą dėl „neribotos“ paramos iš kitų ES šalių.

Tai pasirodė per daug sunkiai priimtina daugumai ES šalių (jos norėjo be rizikos sau) ir padarė planą B – bendrą skolinimąsi – vieninteliu variantu (kurio nedaugelis norėjo, bet dauguma galėjo su tuo susitaikyti).

Giorgia Meloni

Tikroji viršūnių susitikimo karalienė, Italijos ministrė pirmininkė, diktavo ES ir Mercosur prekybos susitarimo tempą, taip pat puikiai laiku įsikišo į Ukrainos finansavimo klausimą.

Po kelių savaičių, praleistų šešėlyje – Belgija kovojo prieš Rusijos įšaldytų lėšų panaudojimą – Giorgia Meloni leido kitiems išnaudoti visas galimybes, o vėlai naktį, kai Rusijos reparacijų paskolos planas jau buvo žlugęs, įsikišo su švelniu postūmiu.

ES diplomatai POLITICO sakė, kad Meloni netgi nepasakė nė žodžio pirmojoje viršūnių susitikimo dalyje, bet ji užbaigė sandorį.

Antonio Costa

Jei susitarimą buvo sunku pasiekti, tai pasiekti jį per vieną dieną buvo beveik neįmanoma.

Tačiau tai visada buvo Costa tikslas: ES viršūnių susitikimus sutrumpinti iki vienos dienos. Nors dauguma lyderių jau buvo nusiteikę, kad susitikimas truks antrą dieną – ar net savaitgalį – Costa jį užbaigė.

Jis niekada pilnai nepasiryžo nė vienam variantui (priešingai nei jo kolega Berlaymont), laikėsi nuošalyje ir vis tiek pasiekė susitarimą.

Visi, susiję su karu

Nors tai skamba keistai – juk karas, ypač šis, nesukuria tikrų nugalėtojų – visi pagrindiniai Ukrainos karo dalyviai gavo kažką.

Volodymyras Zelenskis gavo karui reikalingus pinigus, o tai buvo svarbiausia. Europa įvykdė savo pažadą remti Ukrainą. Vladimiro Putino įšaldyti pinigai nebus panaudoti prieš jį. O Donaldas Trampas vis dar turi galimybę panaudoti tuos turtus kaip svertą būsimame taikos susitarime.

Pralaimėtojai

Frydrichas Mercas (Friedrich Merz)

Sunku prisiminti dar vieną tokį nesėkmingą ES viršūnių susitikimą Vokietijos kancleriui.

Per kelias valandas Mercas patyrė dvi dideles nesėkmes: Mercosur prekybos susitarimo atidėjimą ir, dar svarbiau, jo agresyviai stumto įšaldytų Rusijos lėšų plano torpedavimą.

Savaitėmis Vokietija ir jos Šiaurės Europos sąjungininkės tvirtino, kad įšaldyti Rusijos pinigai yra vienintelis sprendimas, argumentuodami, kad bendra skola yra neįmanoma, nes tam reikalingas vienbalsis pritarimas ir Vengrija turi veto teisę.

Rezultatas parodė, kad yra kitaip: bendra skola ir trys šalys, nusprendusios nedalyvauti. Tai primena, kad Briuselyje „neįmanoma“ dažnai reiškia tik tai, kad dar nėra politinės valios.

Mercas rizikavo savo reputacija, vyko į Briuselį padėti Ursulai von der Leyen spausti Bartą De Weverį, taip pat parašė keletą straipsnių apie tai, kaip būtų gerai panaudoti įšaldytus pinigus. Tai, kad reparacijų paskolą nebuvo oficialiai atmesta – techninis darbas bus tęsiamas – yra menka paguoda.

Ursula von der Leyen

Komisijos pirmininkė kartu su Mercu stengėsi, kad bendras skolinimasis nebūtų svarstomas, nors jos komanda buvo parengusi alternatyvius variantus.

Galiausiai, trečiadienį, Strasbūre vykusioje kalboje ji atvėrė duris bendrai skolai, bet buvo per vėlu prisiimti nuopelnus už galiausiai pasiektą susitarimą. Tuo metu situacija jau buvo pasikeitusi, o rezultatą lėmė kiti.

Mette Frederiksen (ir Šiaurės šalys)

Danijos ministrė pirmininkė iš esmės nesikišo į tai, kas buvo pateikiama kaip Vokietijos vadovaujama kova, tačiau Frederiksen, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, ir platesnis Šiaurės šalių blokas tyliai parėmė „vienintelio galimo sprendimo“ naratyvą.

Vėl iškilo pažįstama nesutarimų linija: taupūs prieš bendrą skolą, šį kartą atsispindinti ginče dėl to, kaip panaudoti įšaldytus Rusijos pinigus.

Galų gale viena stovykla aiškiai nugalėjo. Lyderiai susitarė pereiti prie bendro skolinimosi, kad padengtų Ukrainos finansinius poreikius per ateinančius dvejus metus, atmetę alternatyvius planus, kurie dominavo diskusijose keletą savaičių.

Vengrija, Slovakija ir Čekija

Šis trejetas užsitikrino trumpalaikę – ir daugiausia finansinę – pergalę, išvengdamas tiesioginių įsipareigojimų siųsti pinigus Ukrainai.

Tačiau ši pergalė gali būti brangi. Pinigai vis tiek bus pervesti (bet ne iš jų), o toks žingsnis priartina šias šalis prie parijų statuso ES viduje, mano „Politico“, pamiršdamas, kad keičiasi ir pats ES blokas.

Ar bus pasekmių iš kitų ES šalių? Laikas parodys.

„Politico“ nepaminėjo svarbiausio pralaimėtojo, infa.lt tikisi, kad skaitytojai patys supras – kas gi jis.