infa.lt

Foto: Yves Herman / Reuters

Ketvirtadienį vyksiantis ES lyderių susitikimas parodys, ar blokas išliks vieningas, ar Donaldas Trampas (Donald Trump) sugebės jį suskaldyti.

Didelės svarbos nesutarimas tarp Europos vyriausybių dėl Rusijos pinigų, įšaldytų po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, panaudojimo šalies atstatymui finansuoti, atskleidžia gilų susiskaldymą visame žemyne dėl to, kaip elgtis su nauja pasaulio tvarka ir beprecedentiniu spaudimu iš JAV pusės, rašo „Politico“ leidinys.

„Jie nori mus susilpninti“, – sakė aukštas ES pareigūnas, gerai išmanantis transatlantinius santykius ir pasirengimą viršūnių susitikimui.

Šią savaitę Europos Vadovų Taryba turi padaryti du dalykus. Lyderiams reikia apčiuopiamų rezultatų, ypač dėl Ukrainos finansavimo.

Vedančiosios vyriausybės taip pat sako, kad jos turi ginti ES, kai Baltieji rūmai bando daryti įtaką politikai, o daugiau nei bet kada anksčiau Europos lyderių – nuo Vengrijos Viktoro Orbáno iki Čekijos Andrejaus Babišo – atmeta Briuselio pripažintą išmintį.

ES „būtų smarkiai pažeista daugelį metų“, jei ji nesugebėtų susitarti dėl Ukrainos finansavimo, pareiškė Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) interviu Vokietijos televizijai. „Ir mes parodysime pasauliui, kad tokiu lemiamu mūsų istorijos momentu nesugebame susivienyti ir ginti savo politinės tvarkos Europos žemyne.“

Keturi ES pareigūnai, dalyvavę diskusijose, POLITICO pranešė, kad Donaldo Trampo administracijos pareigūnai spaudžia Europos vyriausybes – bent jau tas, kurias jie laiko draugiškiausiomis – atmesti planą, siūlantį panaudoti 210 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvų Ukrainos finansavimui.

Spalio mėnesį Briuselyje susitikę ES lyderiai nesugebėjo susitarti dėl įšaldytų pinigų, nes Belgija tam prieštaravo. Praėjus dviem mėnesiams tapo aišku, kad ES problema iš tikrųjų yra ne Belgija, o Donaldas Trampas.

Europos Komisija ir įtakingiausios sostinės per tą laikotarpį derėjosi tarpusavyje, bandydamos įtikinti Belgijos ministrą pirmininką Bartą De Weverį, kurio parama yra labai svarbi, nes jo šalyje yra didžioji dalis Europoje įšaldytų Rusijos pinigų. Per pastarąją savaitę diskusijos tapo intensyvesnės, nes ES siekė suteikti Belgijai garantijas.

Tačiau, pasak aukšto rango pareigūno, net ir antradienį susitarimo pasiekimo tikimybė sumažėjo, o ne padidėjo. „Norėjau verkti“, – taip jis apibūdino Briuselyje vykusio ES reikalų ministrų, kurie ruošėsi viršūnių susitikimui, susitikimo atmosferą.

„Neberandamas laisvojo pasaulio lyderis“

Ukrainai desperatiškai reikalingi pinigai, nes kitais metais ji susidurs su 71,7 mlrd. eurų biudžeto deficitu. Jei iki balandžio pinigai nepradės plaukti, ji turės sumažinti viešąsias išlaidas, o tai gali pakenkti moralei ir gebėjimui toliau gintis, praėjus beveik ketveriems metams nuo Rusijos karinio įsiveržimo.

Belgijos vyriausybė teigia, kad jos prieštaravimas Rusijos turto panaudojimui paskolai Ukrainai finansuoti yra susijęs su būtinybe apsaugoti savo mokesčių mokėtojus nuo atsakomybės, jei kada nors reikėtų grąžinti pinigus.

Kitoms Europos šalims tai yra platesnio masto geopolitinis klausimas.

Dėl Amerikos įtakos kampanijos, kurios metu Trampo administracijos pareigūnai apeina Briuselį ir bendrauja su sostinėmis neoficialiais kanalais, Italija, Bulgarija, Malta ir Čekija prisijungė prie nesutinkančių šalių grupės.

Europos pareigūnai teigia, kad nesėkmė būtų katastrofa ES reputacijai pasaulyje, atsižvelgiant į tai, kokią žinią ji siųstų.

Ne tik karingai Trampo administracijai, kuri šį mėnesį paskelbtoje Nacionalinio saugumo strategijoje pareiškė, kad rems euroskeptiškas jėgas, bet ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris atvirai kvestionuoja buvusių Sovietų Sąjungos valstybių suverenitetą.

Manfredas Weberis, centro dešiniųjų Europos liaudies partijos, didžiausios ES politinės šeimos, lyderis antradienį pateikė įspūdingą vertinimą apie blogėjančius santykius.

„JAV akivaizdžiai nebėra laisvojo pasaulio lyderė“, – jis sakė žurnalistams Strasbūre, kur šią savaitę posėdžiauja Europos Parlamentas. Trampo administracija „atsitraukia nuo mūsų“.

Bankrutuojanti Ukraina turėtų silpnesnę poziciją taikos derybose, o tai sumažintų jos galimybes pasiekti ilgalaikę taiką, kurios jai reikia, kad atsigautų po ketverių metų visiško karo.

„Net nežinau, kaip tai pavadinti“, – sakė Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal, kai POLITICO paklausė, kas atsitiktų, jei ES nepavyktų susitarti dėl paskolos. Kijevas turi žinoti, „kad Europa bet kokiu atveju remia Ukrainą. Kad jiems nereikia sutikti su blogu susitarimu“.

Remiantis nutekėjusiu taikos plano projektu, dėl kurio derėjosi Baltieji rūmai ir Kremlius, Vašingtonas nori panaudoti dalį Rusijos įšaldytų lėšų JAV vadovaujamoms rekonstrukcijos pastangoms finansuoti.

Įšaldytų lėšų perdavimas Ukrainai kaip kompensacijos paskolos dalis leistų Kijevui nuspręsti, kur nukreipti pinigus, o Prancūzija siekia, kad ginklų išlaidos būtų skiriamos pirmiausia Europai.

Trumpas taip pat daro spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad šis atiduotų Rusijai didelius plotus stipriai įtvirtintos ir strategiškai svarbios teritorijos Donbase – žemės, kurios Kremlius šiuo metu nekontroliuoja.

Baltieji rūmai atmetė Briuselio kaltinimus dėl kišimosi.

„Anoniminiai šaltiniai, kurie nedalyvavo šiose diskusijose, neturėtų būti vertinami rimtai“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja Anna Kelly.

„JAV vienintelis tikslas yra užtikrinti taiką šiame konflikte… Ukrainiečiai ir rusai aiškiai išdėstė savo pozicijas dėl įšaldytų pinigų, o mūsų vienintelis darbas yra palengvinti derybas, kurios galiausiai gali baigtis susitarimu.

Antradienį vykusiose derybose ES pareigūnai ir lyderiai vis dažniau kėlė „branduolinį“ variantą: prastumti reparacijų paskolą kvalifikuota balsų dauguma, kitaip tariant, ignoruoti kai kurių šalių prieštaravimus ir vis tiek eiti į priekį.

Tačiau kai kurie pareigūnai teigė, kad tai dar labiau suskaldytų jau ir taip susiskaldžiusią bloką ir tikriausiai įstumtų jį į tikrą krizę.

Kita alternatyva – kai kurios šalys tiesiog siūlo ribotas dvišales paskolas.

„Svarbu, kad Belgija prisijungtų prie susitarimo, bet pažiūrėsime“, – antradienį POLITICO sakė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa. „Jei tai [kvalifikuota balsų dauguma] bus vienintelė [galimybė], kodėl gi ne?“

„ES svarbu parodyti savo stiprybę ir gebėjimą priimti tvirtus sprendimus, nes mes jau gana ilgą laiką dirbame ir pažadėjome Ukrainai, kad padėsime jai finansiniais ištekliais – o įšaldyti pinigai yra tikrai geras šaltinis“, – sakė ji.

E. Siliņa pridūrė: „Manau, kad Belgijai nelinkiu tapti antrąja Vengrija.“ POLITICO praėjusią savaitę pranešė, kad diplomatai įspėjo, jog Belgija rizikuoja būti atskirta nuo ES sprendimų priėmimo proceso dėl savo atkaklumo Tusijos pinigų konfiskavimo klausimu.

Ukrainai reparacijų paskola, finansuojama iš Rusijos pinigų, būtų geriausias sprendimas jos finansinei duobei – TVF parama šaliai taip pat priklauso nuo šio plano.

Tačiau Zelenskis, pirmadienį bendraudamas su žurnalistais „WhatsApp“ pokalbiuose, buvo pragmatiškas. Jam nesvarbu, kaip Ukraina gaus pinigus, svarbu, kad juos gautų.

„Žinoma, mes tikrai norėtume panaudoti [Rusijos turtą] mūsų valstybės atstatymui“, nes „teisinga, kad rusai turėtų sumokėti už padarytą žalą“. Tačiau jis pridūrė, kad „reparacijų paskola ar bet kokia forma, pagrįsta Rusijos įšaldyto turto suma – iš viso nuo 150 iki 200–210 milijardų JAV dolerių – iš tiesų pakeistų padėtį“.

Kadangi Europos pareigūnų derybos nesibaigė susitarimu, ketvirtadienio viršūnių susitikime lyderiai turės neįprastą užduotį – patys rasti sprendimą.