infa.lt

Lenkijos URM ministras, Radoslawas Sikorskis
Foto: „TWP World“

Rusijos karas Ukrainoje reiškia, kad Lenkija turi pasirinkti, ar išleisti pinigus „ginklams, ar sviestui“, tačiau vyriausybė sumokės „kiek reikės“, kad apgintų šalį, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras, kurį cituoja lenktų „TVP World“ kanalas.

Trečiadienį „TVP World“ televizijai duotame išskirtiniame interviu Radoslawas Sikorskis taip pat sakė, kad teisinės valstybės principo pažeidimai Viktoro Orbáno Vengrijoje ir ankstesnės Lenkijos populistinės vyriausybės laikais apsunkino ES plėtrą.

Sikorskis, aršus Maskvos ir jos simpatikų Europoje kritikas, sakė, kad Rusijos agresija Ukrainoje privertė šalis ir institucijas eiti į kompromisus, daugiau išleisti gynybai ir mažiau klimato kaitos problemoms spręsti.

„Visada yra kompromisas tarp ginklų ir sviesto. Tai mums primetė Rusijos Federacija“, – sakė jis.

Sikorskis teigė, kad geriausias būdas užtikrinti, jog Rusija pralaimės karą Ukrainoje, yra toliau tiekti Kijevui ginklus savigynai, kol Rusijos ekonomika nebegalės išsilaikyti konflikto įtampos sąlygų ir pridūrė, kad jau pradeda matytis įtrūkimai.

Putinas teikia pirmenybę „blogam karui“ prieš „blogą taiką“

Lenkijos užsienio reikalų ministras, kurį praėjusį mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino „Osama Bin Sikorski“ dėl jo paramos Ukrainai sunaikinus svarbų naftotiekį (Nord Stream), sakė, kad Rusijos vadovybė turi susitaikyti su savo invazijos į Ukrainą realybe.

Jis pareiškė, kad „Putinui arba jo įpėdiniui“ reikia suvokti ne tik tai, kad invazija buvo klaida, bet ir tai, kad karo tęsimas nebėra įmanomas, tačiau tai padaryti nebus lengva.

„Vadovui, kuris pradėjo agresyvų, neteisėtą karą, labai sunku pripažinti klaidą, pakeisti sprendimą ir išlikti valdžioje“, – sakė Sikorskis, pridurdamas: „Taigi, galima daryti prielaidą, kad Rusijos prezidentui blogas karas yra priimtinesnis nei bloga taika, jei norima išlaikyti valdžią.“

Apkaltindamas Rusiją esant „paskutine Europos imperija“, Sikorskis teigė, kad šalis turės pereiti deradikalizacijos procesą ir pralaimėti karą Ukrainoje, „kad pagaliau būtų įkalta vinis į Rusijos imperializmą“.

„Deja, čia, Lenkijoje, šiame mieste, 100 metų buvo Rusijos gubernatorius. Mes nenorime, kad tai kada nors pasikartotų“, – sakė jis, turėdamas omenyje XIX ir XX a. pradžios Lenkijos istorijos laikotarpį, kai šalis buvo padalyta tarp kaimyninių imperijų, įskaitant Rusiją.

ES narystės kriterijai „bus griežtesni“

Lenkijos aukščiausiasis diplomatas taip pat aptarė būsimą ES plėtrą, teigdamas, kad demokratijos nuosmukis Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vadovavimo laikotarpiu ir ankstesnės konservatyvios „Teisės ir teisingumo partijos“ (PiS) vadovaujamos vyriausybės laikotarpiu Lenkijoje privertė Briuselį atsargiai vertinti naujų narių priėmimą į bloką.

Sikorskis tvirtino: „Tai mūsų dabartinės opozicijos kaltė. Kai jie buvo valdžioje, jie išgąsdino likusią Europą dėl naujų šalių-narių, kurios gali atsitraukti [nuo demokratinių normų].

„Jie apsunkino Moldovos ir Ukrainos stojimą, o tai nėra gerai“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministro komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Europos Komisija paskelbė svarbų pranešimą, kuriame vertinama devynių šalių kandidačių pažanga siekiant narystės ES, ir kuriame nurodyta keletas šalių, kurios susiduria su rimtais sunkumais.

Sikorskis sakė, kad ES pasiūlymai dėl bandomojo laikotarpio šalims, prisijungiančioms prie ES, yra „populistinio valdymo palikimas“.

„Aštuonerius metus šioje šalyje ir vis dar Vengrija, Lenkija, vadovaujama mūsų populistinės vyriausybės, įrodė, kad, įvykdžiusi teisinės valstybės kriterijus, kaip narė gali atsitraukti. Gali pradėti griauti savo teismų nepriklausomybę.

„Taigi, taip, būsimoms narėms [ES] narystės kriterijai bus dar aukštesni“, – sakė jis.

Sikorskis taip pat pakomentavo Vengrijos nuolatinį priešinimąsi Ukrainos stojimui į ES, sakydamas: „Kuo didesnė organizacija, tuo sunkiau ją valdyti konsensu, vienbalsiai. Tačiau vienbalsiškumas nėra vienintelė demokratijos forma.“

Nepaisant to, kad Vengrija yra ES ir NATO narė, ji palaiko draugiškus santykius su Maskva ir priešinasi tarptautinėms pastangoms padidinti ginklų tiekimą Ukrainai ir taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai, dėl to jos santykiai su Kijevu yra įtempti, o ES susirūpinusi dėl vadinamųjų Trojos arklių – valstybių narių, kurios gali pasinaudoti savo veto teise ir paralyžiuoti bloką.